Meniu

Aurimas Kapočius

Aurimas Kapočius

Telekomunikacijų bendrovės „Eurocom“ direktorius

 

Telekomunikacijų bendrovės „Eurocom“ direktorius Aurimas Kapočius yra įsitikinęs, kad lyderiui svarbiausia empatija. Taigi ir studijuodamas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūroje jis įvertino ne tik čia įgyjamas žinias ar gaunamą studijų baigimo diplomą, bet ir galimybę analizuoti, kaip tas pačias problemas sprendžia kitų sričių kolegos.​

 

Lyderis turi mokėti išklausyti

Lietuvos telekomunikacijų rinka yra itin konkurencinga. Per penkerius metus, kol vadovauju bendrovei „Eurocom“, rinkoje buvo labai daug įvairių pokyčių – augimas, kritimas, kainų karai, kartais ir ramesni laikotarpiai. Visa tai skatina būti dinamišką ir šimtu procentų įsitraukti į įmonės veiklą. Tačiau neseniai gimusi dukra pakoregavo darbo įpročius. Dabar norisi namuose praleisti kuo daugiau laiko ir todėl reikia kruopščiai planuoti darbo dieną.

Mano vadovaujama bendrovė „Eurocom“ – viena iš grupės „Bitė Lietuva“ įmonių. Aš taip pat esu atsakingas ir už šios grupės verslo segmentą. Manau, kad „Bitė“ – įmonė, turinti labai stiprią kultūrą, kuri perduodama ir „Eurocom“. Čia darbuotojai kiek kitokie, jie turi „bitiškų“ savybių. Pirmiausia, jiems visiems būdinga orientacija į klientą, taip pat čia dirbantys žmonės – stiprūs savo srities ekspertai. Svarbu, kad vadovai visoje grupėje nėra kontrolieriai, jie dirba kartu su komanda. Šis modelis panašus į ISM universitete dėstomą šiaurietišką lyderystę. Esame didelė kompanija, tačiau vadovo autoritetas kuriamas iš lyderystės perspektyvos. Svarbiausia, kad jis būtų labiau sektinas lyderis, o ne vadovas. Kuo lyderis skiriasi nuo vadovo? Jis turi būti empatiškas, tai – savybė, neatskiriama nuo lyderystės. Empatija yra kertinis dalykas, todėl jei žmonės tavimi nepasitiki, esi tik vadovas. Šiais greito gyvenimo tempo laikais, kai yra tiek trukdžių – telefono skambučiai, laiškai, naršymas internete, įsiklausyti į žmogų nėra lengva. Yra nuomonė, kad lyderis turi turėti dvi ausis ir vieną burną – pirmiausia jis turi rasti laiko ir noro išklausyti. Deja, kartais tai pamirštame.

 

Trūko požiūrio iš šalies

Maždaug prieš trejus metus telekomunikacijų rinkoje įvyko lūžis. Iki tol konkurencija buvo itin stipri, vyko kainų karai, ir visi telekomunikacijų operatoriai rinkoje buvo tapę į kainas orientuotais komunalinių paslaugų teikėjais, o ne sprendimų ar technologijų kūrėjais ir pardavėjais. Tai tikrai nebuvo pats įdomiausias laikotarpis. Vėliau kainų karai aprimo ir konkurencija transformavosi į įdomią situaciją, kai buvo galima pradėti domėtis ne tik kaina, bet ir atsisukti į įmonę, jos strategiją. Tuo metu ir supratau, kad būtų įdomu sužinoti daugiau teorinių dalykų.

Rinkdamasis studijų vietą nusprendžiau, kad noriu mokytis Lietuvoje. Lankstus ISM universiteto studijų grafikas pasirodė patrauklus, apsispręsti padėjo ir aplinkinių rekomendacijos. Galutinį sprendimą priėmiau po pokalbio universitete, kai manęs paklausė, ką galėsiu duoti savo būsimiems bendrakursiams. Tai labai imponavo, nes supratau, kad ir iš savo bendramokslių galėsiu ką nors pasiimti. Viskas pasiteisino – studijų laikotarpiu buvo labai įdomu ir naudinga pamatyti, kaip gyvena kiti verslo sektoriai. Diplomas čia nebuvo svarbiausias dalykas. Esminis tikslas buvo paanalizuoti įvairias verslo situacijas ir tai darant matyti, kaip skirtingai į tą pačią problemą žiūri kartu studijuojantys kitų sričių vadovai. Tai padėjo suprasti, kad vieno požiūrio, kaip, beje, ir vieno sprendimo, nebūna. Žinoma, buvo naudinga pakeisti savo socialinį tinklą – esu užaugęs šioje rinkoje, ji priimtina, tačiau kartais ypač naudinga pažvelgti į viską iš šalies.

Manau, visi reikalavimai stojant į ISM Vadovų magistrantūrą yra labai teisingi – minimali patirtis, darbo su komanda samprata. Tai būtina tam, kad suprastum ir vienoda kalba kalbėtumeisi su aplink esančiais žmonėmis. Turbūt per anksti atėjus į šias studijas tiek naudos nebūtų.

 

Išmokė suvaldyti verslo procesus

ISM Vadovų magistrantūroje studijavau tris modulius: strateginį įmonių valdymą, rinkodarą ir lyderystę. Rinkodara ir strategija labai pravertė, nes man studijuojant įmonėje vyko repozicionavimas – nusprendėme, kad pagrindine veiklos kryptimi taps paslaugos, susijusios su internetu. Vertybės nekito, tačiau pokyčių buvo. Strateginio valdymo paskaitų žinios šioje situacijoje padėjo viską, kas vyksta įmonėje, sudėlioti į stalčiukus ir nuspręsti, kaip ją reikia valdyti toliau. Ne visada teorines žinias lengva pritaikyti praktiškai, tačiau labai pravertė žinoti struktūrą. Pastebėjau, kad daug ką versle darome vadovaudamiesi tiesiog nuojauta ar sveiku protu. Lyginant tai su teorija matyti, kad kartais sprendimai sutampa, tačiau būna situacijų, kai šios linijos išsiskiria.  

Lyderystės kursas kiek kitoks nei pirmieji du. Jį rinkausi dėl to, kad niekada nesigilinau į psichologinius ar panašios pakraipos mokslus, tai buvo iššūkis. Nebijojau, traktavau tai kaip progą išeiti iš komforto zonos. Nors daug kas juokauja, kad po šio modulio žmonės pakeičia žmoną arba darbą, vis dėlto mano gyvenime didelių transformacijų neįvyko. Esu gana racionalus žmogus, tad įdomiausia buvo turėti galimybę pasižiūrėti į save tarsi iš šalies. Turbūt visam gyvenimui išsinešiau supratimą, kad pokyčius reikia pradėti nuo savęs.  

Būsimiems ISM Vadovų magistrantūros studentams palinkėčiau ką nors darant gyvenime visada būti „čia ir dabar“. Jei jau atėjai į Vadovų magistrantūrą, tai studijoms skirk visas reikiamas dienas, nesiblaškydamas jokiuose kituose darbuose, atsakinėdamas laiškus ir panašiai. Tuomet pajusi ir rezultatus.​