Meniu

Julija Janulaitytė

Julija Janulaitytė​

Mados ir gyvenimo būdo prekės ženklo „Julia Janus“ vadovė

 

Vilniaus dailės akademijoje studijas baigusi dizainerė Julija Janulaitytė pasakoja apie prieš metus įvykusį lūžį savo gyvenime ir versle, kai pagaliau pati ėmėsi vadovauti vienam garsiausių lietuviškų drabužių prekės ženklų „Julia Janus“.

 

 

Savo darbo darbu nelaikau

Visa mano darbo diena yra bendravimas su žmonėmis, nuo ryto iki vakaro. Susitinku su verslo partneriais,  koordinuoju veiksmus kompanijos viduje. Turime tris skirtingas prekybos kryptis, kurioms vadovauja trys pardavimo vadovai: mažmeninė prekyba parduotuvių „Julia Janus“ tinkle, tarptautinė prekyba (verslas verslui) ir elektroninė prekyba. Žinoma, prekyba yra pasekmė, o pats svarbiausias dalykas ir pagrindinis kiekvienos dienos leitmotyvas yra produktų kūrimas. Šiuo metu kuriame ir parduodame ne tik vyrų ir moterų drabužių kolekcijas, dar yra aksesuarai, indai, įvairios interjero detalės. Tad darbo išties daug. O jei man reikia susikaupti, padirbėti prie tekstų, pasilieku namuose arba darau tai vakarais. Taip dirbant gyvenimo balansą išlaikyti sunku. Tačiau savo darbo nelaikau darbu, nežinau, gerai tai ar blogai, tačiau niekada nebūna taip, kad uždaryčiau biuro duris ir pamirščiau viską iki kitos darbo dienos. Laisvalaikiu skiriu daug laiko saviugdai: sportuoju, mokausi, skaitau. Bet net ir šie užsiėmimai (išskyrus sportą) būna vienaip ar kitaip susiję su mano profesija.  

Nemotyvuotų žmonių nematau ir savo komandoje, tokie čia tiesiog neranda vietos. Manau, kolegas motyvuoja tai, kad mūsų darbas labai įdomus ir jame nėra rutinos, visi kiekvieną dieną daro skirtingus dalykus. Be to, nesame pririšti prie darbo valandų (išskyrus, žinoma, parduotuvėse dirbančius konsultantus). Visa vadovaujanti komanda gali planuoti savo laiką taip, kaip tik nori, svarbiausia, kad darbai būtų padaryti laiku. Visi čia žinome, kad esame sujungti estafetine grandine – vienas baigia darbą, kitas pradeda. Jei kuris nors neatlieka laiku savo dalies, tai reiškia, kad ir kitas žmogus vėluos, tad galiausiai vėluos ir rezultatas. Šiai estafetei vadovauja sezonas – juk kalbame apie drabužius. Aš  bandau numatyti viziją ir ją perduoti kitiems. Man labai reikia komandos žmonių, galinčių ir turinčių kompetencijų priimti sprendimus. Todėl visada stengiuosi juos įtraukti, paskatinti, padėti pašalinti kliūtis, kad visi galėtume kurti bendrą rezultatą. Manau, lyderis ir yra tas žmogus, su kuriuo kiti nori eiti kartu. Aš pati šioje kompanijoje esu formali lyderė, bet komandoje turime dar tris ar keturis neformalius lyderius, stipriai veikiančius komandos darbą.

 

Studijos manęs nebepaleidžia 

Šiandien negalėčiau tiksliai paaiškinti, kodėl prieš daugiau nei metus atsidūriau ISM Vadovų magistrantūros organizuojamuose mokymuose „Lyderio išmintis: 4 kokybių sąveika“. Nežinau, kas mane ten atvedė. Vis dėlto rezultatas akivaizdus. Kompanija „Julia Janus“ dirba jau 8 metus. Septynerius iš jų dirbome vadovaujami samdomo direktoriaus, pati buvau dalinė įmonės savininkė, idėjos lyderė ir maniau, kad mano darbas yra būti produkto kūrėja, dizainere. Kai baigiau šiuos mokymus, supratau, kad visą šį laiką elgiausi truputį vaikiškai iki galo neprisiimdama atsakomybės už šį verslą. Taip pat supratau, kad jei noriu, jog jis būtų sėkmingas, turiu pati jį išvesti į tą sėkmę.

Šį suvokimą sekė staigus sprendimas tęsti strateginio valdymo studijas, įgyti kompetencijų, kurių visiškai neturėjau, nes iki tol juk studijavau Dailės akademijoje. Tuomet aplinkybės susiklostė taip, kad turėjau perimti įmonės valdymą. Direktorei išėjus iš darbo supratau, kad naujo žmogaus nebeieškosiu. Tad jau metus esu ir formali „Julia Janus“ vadovė. Paraleliai ISM studijavau strateginį įmonių valdymą, po jo pasirinkau taikomosios organizacijų psichologijos modulį. Supratau, kad saviugdai ir savo veiklai ugdyti man reikia teorinių žinių, kurias galėčiau pritaikyti praktiškai. Tad ir mokytis ėmiausi to, kas man buvo gyvybiškai aktualu. Pasirinkusi strateginį planą, susitvarkiau įmonės viduje. Po to reikėjo iš naujo suburti komandą. Tam pravertė organizacijų psichologijos žinios. Netrukus vėl pradėsiu mokytis, šį kartą – rinkodaros modulio.  Jaučiu, kad per mažai žinau apie mokslinę, analitinę rinkodaros pusę. Juk intuityviai galima eksperimentuoti labai ilgai. Tačiau kam išradinėti dviratį? Studijuojant kalbama ne apie kažkokius rėmus, šablonus ar užsidarymą dėžėje – čia kalbame apie žinomų metodų pažinimą, galimybę jais pasinaudojus pagreitinti savo procesus, tiksliau, pakreipti verslo augimą, parinkti jo kryptį.

Į ISM Vadovų magistrantūros studijas žiūrėjau visiškai praktiškai, naudojausi tuo, kas buvo susiję su mano darbu ir verslo tikslais. Kartu gavau ir daug malonumo bendraudama su bendramoksliais ir dėstytojais. Smagu bendraujant dalytis įvairia patirtimi, rasti bendrų taškų su labai skirtingais žmonėmis. Studijų atmosfera labai gera, visi čia ateina suvokdami, ko nori, dėl to ir keliami aukšti reikalavimai. Mano kurse studijavo labai skirtingi žmonės – ir mažų verslų savininkai, ir didelių verslų įkūrėjai ar akcininkai, vidutinės ar aukštesnės grandies vadovai. Visų pagrindas yra vis kitoks, požiūris į tą pačią problemą irgi kitoks. Tai ir yra įdomu, juk iš kitų patirties galima tiek daug išmokti. Iš pradžių maniau, kad mokysiuosi tik vieną modulį, o rezultatas – nuo vasario mėnesio einu jau į trečią. Studijos manęs nebepaleidžia.