Meniu

Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė

 

Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė

Pasaulinės korporacijos „Roquette“ komunikacijos ir viešųjų ryšių Europos regionui vadovė

„ISM pasirinkau vedama nuojautos“

Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė, turinti daugiau nei dvidešimties metų patirtį įvairiose srityse, jau metus yra pasaulinės korporacijos „Roquette“ komunikacijos ir viešųjų ryšių Europos regionui vadovė. Šias pareigas ji derina atstovaudama natūralių augalinių angliavandenių ir baltymų koncentratų gamybos įmonei „Amilina“. Laima atsidūsta, kad šeimai dėmesio gal kiek ir trūksta, tačiau džiaugiasi, jog dirba darbą, kuris veža.​

Džiugina nenuspėjami iššūkiai

Dabartinis mano darbas džiugina tuo, kad iššūkiai čia nesikartoja, kiekvienas projektas visiškai kitoks, kiekvieną kartą vis kiti tikslai, užduotys, resursai. Tai, kad dirbu tarptautinėje kompanijoje, – dar didesnis iššūkis, nes regiono, už kurį esu atsakinga, veikla jungia 18 skirtingų šalių ir kultūrų. 
Mūsų įmonė „Roquette“ yra pasaulinė augalinės kilmės ingredientų tiekimo lyderė ir augalinių baltymų srities inovatorė. Atverdami gamtos teikiamą potencialą, kartu su klientais ir partneriais kuriame ir siūlome geresnės žmonių mitybos ir sveikatos priežiūros produktus. Viso pasaulio verslo klientus aprūpiname sprendimais, būtinais sėkmingai jų veiklai. Europoje bendrovė turi 10 gamybos įmonių ir už klientų aptarnavimą bei pardavimą atsakingų biurų. Organizacijos modelis kiek kitoks nei įprasta – viskas paremta ne hierarchine, o korporacijoms būdinga matricine valdymo sistema. Taigi strategijos derinamos ne tik su vietos vadovybe, bet ir funkciniu pavaldumu. Palaikančiųjų funkcijų (prie kurių priskiriamas Komunikacijos ir viešųjų ryšių padalinys) darbo pobūdis taip pat labai įvairus, mat kuriama komunikacija atliepia kokybės, klientų aptarnavimo, aplinkosaugos, pardavimo, darbų saugos ir kt. funkcijų poreikius. 
Komunikacijos ir viešųjų ryšių vaidmuo tokioje organizacijoje svarbus visur: tiek pristatant pokyčius darbuotojams, formuojant arba vystant vidinę organizacijos kultūrą, tiek ir siunčiant vizualinę žinutę klientams ir įvairioms tokioms trečiosioms šalims kaip tiekėjai ar viešosios institucijos. Galų gale – įmonės reputacijos stiprinimas, žinomumo skatinimas rengiant ir dalyvaujant įvairiuose renginiuose, socialiai atsakingos įmonės veiklų inicijavimas ir tvarus jų vystymas, atliepiant daugybę pasaulinių iššūkių ir prisidedant prie Pasaulio darnaus vystymosi tikslų.

ISM prieš 17 metų

Baigiau studijas KTU, vėliau įstojau į ISM Vadovų magistrantūrą. Tuo metu ISM buvo dar neseniai įkurtas universitetas, akademijos ir viešojoje erdvėje nebuvo pelnęs tokio vardo kaip dabar. Buvo renkama tik antra magistrantų laida, net negalėjau atsižvelgti į tai, kur studijas baigę žmonės dirba, ką tos studijos jiems davė. ISM pasirinkau vedama nuojautos. Ji neapvylė. Žinoma, buvo ir racionalių priežasčių: patiko tuometinių dėstytojų, kaip ekspertų, lygis, be to, ketverių metų darbo praktikos reikalavimas stojantiems taip pat rodė jauno universiteto brandą, aukštą kartelę. Svarbu ir tai, kad galėjau derinti studijas su darbu – tuo metu dirbau dviejuose darbuose ir studijoms laiko skirti galėjau tik savaitgaliais. 
Matydama ISM šiandien, manau, kad universitetas nenukeliavo toli nuo pradinės savo vizijos, tik ją patobulino. Galiu drąsiai pasakyti, kad šis universitetas eina koja kojon su verslo poreikiais. Kitų šalių dėstytojai taip pat prideda patrauklumo, akivaizdu, kad čia orientuojamasi į pasaulines praktikas. Pabendravus su dėstytojais ir studentais juntamas apdairus ir nuoseklaus indėlis į studijų programas. Manau, tai dėl pasirinktų stiprių akademinių partnerių. Kaip šio universiteto alumnė, išskirčiau dar ir šiuos privalumus: aukščiausios klasės ekspertinės literatūros universiteto bibliotekoje pasiūla, geriausių mokslininkų ir praktikuojančių verslo konsultantų paskaitos. Tai išties itin patrauklus modelis ieškantiems tarptautinės lyderystės kalvės neišvykus iš Lietuvos.
Prieš 17 metų apie organizacinę kultūrą ir vertybes daug nemąsčiau, kaip turbūt ir daugeliui, man buvo svarbu išgyventi. Dabar matau didelį atsakingo verslo, atsakingos elgsenos, mentorystės poreikį. ISM šias šiuolaikiniam vadovui tiesiog būtinas savybes komunikuoja labai aiškiai. Svarbi ne vien akademinė veikla – organizuojami renginiai, mecenatystės projektai, į juos įtraukiama verslo atstovų, rengiamos diskusijos plačiajai visuomenei edukuoti. Visa tai rodo, kad ISM pavyksta puoselėti bendruomeniškumą ir atsakingą požiūrį į mokslą orientuotus žmones. Prisimenu, kaip pirmaisiais universiteto metais skeptikai sakydavo, kad jei tai tarptautinis ir dar komercinis universitetas, jį galės sau leisti tik labai turtingi žmonės. Vis dėlto studijų kokybės reikalavimas liko – esu girdėjusi ne vieną istoriją, kai net labai aukštas pareigas užimantys žmonės negavo ISM diplomo, nes tik diplomo ir norėjo, ignoruodami studijas ir žinias. 
Tik supratingų ir plačiai mąstančių tuometinių darbdavių dėka (dirbau „Lifosoje“, priklausiusiai vienam iš „Amilinos“ bendrasavininkių) aš pati, kaip daugelis dabartinių ISM „100 talentų programos“ atrinktų studentų, galėjau pasisemti aukščiausios pridėtinės vertės asmeninio tobulėjimo – profesinių žinių. Man nepaprastai džiugu, jog mecenatystės tradicijos išlikusios iki šiol, ir „Amilina“, „Roquette“ grupės įmonė, nuo pat fondo įkūrimo pradžios prisideda prie šios kilnios universiteto ir verslo misijos, palaikančiosios gabų jaunimą. 

Mokslo ir verslo sinergija

Verslui visada reikia smalsių žmonių, kurie taikytų naujausius tyrimų metodus, naujausias lyginamąsias analizes, vadovautųsi naujausiais tyrimais. Universitetas duoda raktą šioms žinioms atrakinti. Manau, kad žmogus turi mokytis visą gyvenimą. Nesame kompiuteriai, vienu metu pristingame vienų žinių, kitu – kitų. Kai rinkausi studijų programą, pasirinkau tai, kas tuo metu man buvo sunkiausia – finansus. Manau, čia padariau klaidą, nes vertėjo plėsti specialybės žinias, kad augčiau kaip ekspertė. Žinoma, finansines žinias vėliau irgi pritaikiau, jos man pravertė. 
Universitete įgytas teorines žinias praktikoje sėkmingai taikiau ne kartą. Pavyzdžiui, mano magistro darbas buvo apie tai, kaip į rinką įtraukiami nauji produktai. Maždaug prieš 15 metų, remdamasi ISM universitete išmoktomis metodikomis, įmonei įrodžiau, kad atėjo laikas Lietuvoje gaminti ir pristatyti specialius duonos mišinius (trejus metus kuravau miltinių gaminių ir makaronų Baltijos rinkose lyderės „Malsena“ B2B ir B2C produkcijos rinkodarą). Kitas pavyzdys – mano įmonė Tikraibe.lt, įkurta 2010 metais, kai dar nebuvo žodžio „startuolis“. Įmonė užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba maisto produktais specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat ir elektronine prekyba, kuri mūsų šalyje buvo tik prasidedanti. Čia pravertė daug verslo valdymo programoje įgytų žinių: laiko planavimas, produkto įtraukimas, derybų įgūdžiai. 
Darbui tarptautinėje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO) reikėjo nemažai diplomatinių ir politikos mokslo kompetencijų, kurių, deja, tuo metu, kai studijavau, ISM nesiūlė. Tačiau galiu drąsiai sakyti, jog disciplina, laiko planavimas, organizacinės etikos elgsenos modeliai versle gali būti adaptuojami ir produktyvaus viešojo sektoriaus darbo poreikiams. Prisidėti prie Lietuvos diplomatinės atstovybės komandos FAO centrinėje būstinėje Romoje ir FAO ES darbo grupėje Briuselyje, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, man buvo išskirtinė patirtis, kuri labai praverčia šiandieniniame darbe.

Išmokti tai, ką žinai kaip pritaikyti

Jei neturi gerų bazinių žinių, negali vadovauti žmonėms. Kyla rizika, kad vadovausiesi tik savo asmenine patirtimi, kuri gal jau nebeaktuali. Vadovas – kertinė asmenybė, jam reikia personalo ir finansų valdymo, pardavimo strategijos kompetencijų. Juk visi ateina pas šį žmogų patarimo. Sudėtinga patvirtinti kieno nors siūlomą sprendimą, jei visiškai jo neišmanai, negali įvertinti komandos siūlomos strategijos. 
Vadovų magistrantūros studijas turėtų rinktis jau subrendęs žmogus. Manau, jei po bakalauro nori tęsti studijas Vadovų magistrantūroje, reikia atminti, kad tai nėra tik diplomas, tai žingsnis mokslo link. Jei nejauti, ko nori iš gyvenimo, verta luktelėti. Juk geriausia pasiimi tai, ką jau žinai kaip pritaikyti. Mokydamasi finansų aš su jais nedirbau, tad ir nežinojau, ko man reikia. Su manimi studijavo žmonės, tuo metu dirbę finansų srityje, ir mačiau, kad jie pasiėmė daug daugiau, nes žinojo, ko jiems reikia. 
Iš tiesų, juk galima perskaityti be galo daug knygų, bet jei nė vieno sakinio nepakartosi praktikoje, tai kokia prasmė tai daryti?​