Meniu

LMT: Darbo pobūdžio ir organizacinių veiksnių tobulinimas, didinant skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų motyvaciją ir pasiekimus bei mažinant migraciją

 

Sveikatos priežiūros įstaigos teikia visuomenei sveikatos priežiūros paslaugas (veikiančias piliečių gerovę), kurių veiklos efektyvumas ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jose dirbančių medicinos darbuotojų motyvacijos ir darbo kokybės (pasiekimų). Kita vertus Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pačios yra paliestos XXI amžiaus demografinių ir socialinių iššūkių, kadangi dėl ekonominių nelygumų tarp Europos šalių susiduria su vis didėjančia gydytojų ir slaugytojų migracija, dėl ko netenka aukštos kompetencijos darbuotojų. Kadangi emigruoja aukštos kompetencijos jaunesnio ir vidutinio amžiaus medicinos darbuotojai, nukenčia sveikatos priežiūros sistema ir jos efektyvumas, keičiasi darbuotojų struktūra asmens sveikatos priežiūros organizacijose - didėja vyresnio amžiaus medicinos darbuotojų.

Moksliniame tyrime nagrinėjama problema, kaip efektyviau valdyti darbuotojus Lietuvos asmens  sveikatos priežiūros įstaigose, tobulinant organizacinius veiksnius ir darbo aplinką, nukreiptą į skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų motyvacijos ir pasiekimų didinimą bei ketinimo palikti organizaciją bei emigruoti mažinimą.

Projekte planuojama identifikuoti organizacinius veiksnius ir darbo pobūdžio charakteristikas, kurios daro įtaką skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų motyvacijai, pasiekimams bei ketinimams emigruoti. Konsultuojant vedančiam pasaulyje mokslininkui F. Morgeson bus adaptuoti ir validuoti tyrimų instrumentai  darbo pobūdžio ir organizacinių veiksnių diagnostikai.

Projektas nukreiptas į Gerovės programoje įvardintų problemų sprendimą t.y. sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tobulinimą, darbuotojų motyvacijos didinimą ir emigracijos mažinimą. Remiantis atliktų tyrimu bus parengtos moksliškai pagrįstos rekomendacijos, kaip tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalo valdymą ir organizacinius veiksnius ir tokiu būdu mažinti emigraciją ir gerinti asmens  sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę.

PROJEKTO REZULTATAI

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) teikia visuomenei sveikatos priežiūros paslaugas, kurių veiklos efektyvumas ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jose dirbančių medicinos darbuotojų. Deja, Lietuvos ASPĮ dėl ekonominių netolygumų tarp Europos šalių susiduria su vis didėjančia gydytojų ir slaugytojų migracija iš šalies. Dėl šios priežasties kyla grėsmė išlaikyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lygį, nes emigruoja jaunesnio ir vidutinio amžiaus medicinos darbuotojai, o likusių darbuotojų dalis sparčiai sensta. Tai lemia, kad Lietuvos ASPĮ daugėja vyresnio amžiaus medicinos darbuotojų, dėl to keičiasi darbuotojų struktūra. Įvairaus amžiaus darbuotojai turi skirtingų gebėjimų, vertybių, požiūrį į darbą, skirtingai reaguoja į organizacijose taikomas žmogiškųjų išteklių valdymo (ŽIV) praktikas. Todėl svarbu identifikuoti specifinius kiekvienos amžiaus grupės darbo pobūdžio ir organizacinius veiksnius, lemiančius motyvaciją, pasiekimus ir ketinimą likti dirbti šalyje.

Projekte nagrinėjama problema, kaip tobulinti organizacinius veiksnius ASPĮ skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų gerovei ir pasiekimams didinti, tuo pačiu emigracijos rizikai mažinti. Šioje santraukoje duodamos nuorodos į jau išpublikuotas, esančias recenzavimo procese ir parengtas publikacijas.

Siekiant atsakyti į iškeltus klausimus, atlikome plataus masto kokybinį bei kiekybinius tyrimus su medikais – gydytojais, slaugytojomis, rezidentais ir medicinos studentais. Tyrimo rezultatai pristyti Academy of Management, Dutch HRM, International Human Resource Management ir kt. konferencijose bei publikacijose. Straipsnyje žurnale Health Policy (Goštautaitė ir kt., 2018) paskelbėme medikų ir medicinos studentų ketinimo emigruoti rezultatus. Tyrimas parodė, kad 21 proc. rezidentų, 12 proc. slaugytojų ir 6 proc. gydytojų ketino emigruoti, o emigracijos ketinimus lemia individualūs (amžius, lytis, šeimyninė situacija), organizaciniai (pvz. komandinis klimatas) veiksniai bei medikų profesijos socialinė vertė, t.y. visuomenėje vyraujantis požiūris į medikus. ŽIV sistema ligoninėse reikšmingai silpnina rezidentų ketinimą emigruoti ir darbo paieškas užsienyje (Goštautaitė, Bučiūnienė, Mayrhofer, straipsnis parengtas). ŽIV sistema daro įtaką darbuotojų kompetencijos, priklausymo ir savarankiškumo poreikių patenkinimui, kuris lemia aukštesnį darbuotojų įsitraukimą į darbą ir orientaciją į pacientus (Goštautaitė, Bučiūnienė, Milašauskienė, straipsnis recenzuojamas The International Journal of Human Resource Management žurnale). Jaunesniems medikams ypač svarbus kompetencijos, o vyresniems - priklausymo poreikių tenkinimas. Tinkama ŽIV sistema mažina medikų profesinį perdegimą; šis poveikis yra stipresnis jaunesniems (jų profesinio perdegimo lygis yra aukštesnis) nei vyresniems medikams (Bučiūnienė, Goštautaitė, Milašauskienė ir Granskas, 2018). Profesinį perdegimą vyresniems medikams mažina stiprus pašaukimo jausmas, lemiantis mediko karjeros eigoje stiprėjančią socialinę vertę (Goštautaitė, Bučiūnienė, Duffy ir Kim, straipsnis recenzuojamas Career Development International žurnale). ŽIV bei vadovo grįžtamas ryšys teigiamai veikė suvokiamas profesinės veiklos galimybes šalyje. Kai medikai savo profesinės ateities galimybes suvokia kaip ribotas, ieško darbo užsienyje. Remiantis šiais duomenimis, galime teigti, kad organizaciniai veiksniai ASPĮ reikšmingai padidina skirtingo amžiaus darbuotojų motyvaciją, gerovę, orientaciją į pacientus bei sumažina emigracijos ketinimus.

Moksline prasme šio projekto rezultatai prisideda prie gilesnio organizacinių veiksnių poveikio individualiems darbuotojų pasiekimams, gerovei ir emigracijos ketinimams teorinio  pagrindimo ir empirinio jo įvertinimo. Rezultatai empiriškai patvirtina, teorinį organizacinių veiksnių poveikio įvairaus amžiaus darbuotojams mechanizmą. Tyrimo rezultatai papildo tarptautinės karjeros tyrimus, atskleidžiant šalies konteksto, organizacinių ir asmeninių veiksnių bei nacionalinio tapatumo įtaką medikų ketinimui emigruoti ir ieškoti darbo užsienyje.  Projekto rezultatų pagrindu suformuluotos tyrimais pagrįstos praktinės įžvalgos ir rekomendacijos, kaip ASPĮ bei politikos formuotojai gali prisidėti motyvuojant ir išlaikant medikus Lietuvoje.

Projekto trukmė: 2017 01 01 – 2018 12 31
Projekto biudžetas: 109 733 eurų
Projekto vadovė: prof. dr. Ilona Bučiūnienė
Projekto tyrimo grupė: Žemyna Milašauskienė, Bernadeta Goštautaitė
Finansuojama:  Lietuvos mokslo tarybos programa „Gerovės visuomenė“