Meniu

MBA

Naujiena

ISM universiteto vykdomasis direktorius Ivo Matseras: vadovams būtina išmokti peržengti savo baimes

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomasis direktorius, ISM Vadovų mokyklos dekanas olandas Ivo Matseras teigia, kad dažniausia klaida, kurią daro šiandienos vadovai – nustoja mąstyti apie ateityje laukiančius iššūkius bei nesiekia tobulėjimo, saviugdos.

Penkiolika metų dirbdamas aukštojo verslo išsilavinimo srityje, ISM vykdomasis direktorius teigia, kad norint išmokti peržengti baimes, reikia išeiti iš savo komforto zonos ir nebijoti protingai rizikuoti. Apie lyderystės sampratą, pirmąją Lietuvoje akredituotą ISM universiteto verslo administravimo magistrantūros studijų (MBA) programą bei grėsmes organizacijos stabilumui įžvalgomis dalijosi I. Matseras.

– Nepabijojote užlipti į 40 metrų aukščio bokštą ir ten valandą kabėti filmuojant vaizdo klipą apie naująją ISM universiteto Vadovų MBA programą, nors turite aukščio baimę. Kodėl tam pasiryžote?

– Tiesiog negalėjau pasakyti „ne“ šiai idėjai! Man labai patiko mintis nufilmuoti vaizdo klipą apie išėjimą iš savo komforto zonos. Tad turėjau ir pats parodyti, kaip iš jos išeinama. Buvo neįmanoma atsisakyti! Nors buvo tikrai sudėtinga tam pasiryžti – užlipti į bokštą, vaikštinėti senu balkonu, o po to iškabėti prikabintam ant virvių tokiame aukštyje, grįžti atgal ir nulipti žemyn. Po tuo balkonu kabėjau gerą valandą! Buvo svarbu susitelkti į tai, ką reikės atlikti, ir suprasti bei pajausti, kad tai saugu. Filmavimui ruošiausi medituodamas ir tiesiog bandydamas susitelkti. Kartu su manimi buvo profesionali komanda, kuria galėjau pasitikėti. Akivaizdu, kad šioje situacijoje daugiausia bėdų galėjo sukelti tik mano emocijos ar baimės. Mane supo profesionalai ir buvau susikoncentravęs į atliekamą užduotį – tai buvo pagrindiniai veiksniai, dėl kurių pavyko įveikti aukščio baimę ir sėkmingai nusifilmuoti vaizdo klipe. Įprastai nevengiu išeiti iš savo komforto zonos, tačiau dažniausiai susiduriu su intelektualiniais iššūkiais, o čia teko peržengti savo baimę. Įdomu tai, kad nors vaizdas iš bokšto buvo labai gražus, prireikė valandos, kad deramai susikoncentruočiau. Nors galiausiai tai ir pavyko padaryti, tačiau filmavimui baigiantis jaučiau didelį nuovargį. Vis dėlto labai smagu, kad pavyko išbandyti tai, ko įprastomis aplinkybėmis nedaryčiau. Jei būčiau iš anksto žinojęs visas filmavimo detales, gal netgi nebūčiau pasiryžęs dalyvauti filmavime – negalvojau, kad viskas truks ilgiau nei 15 minučių, kad teks kopėtėlėmis lipti į bokštą (maniau, kad pakilsiu liftu), nusileisti nuo balkono ir vėl juo užlipti. Bet, kadangi nieko nežinojau, su viskuo susitvarkiau ir labai tuo džiaugiuosi!

 



– Kaip manote, kodėl dažnai vadovai nustoja tobulėti, apskritai rizikuoti savo organizacijoje, mažiau spontaniškai elgtis? Ar geriau pamatuotas atsargumas vadovaujant organizacijai, ar vis dėlto ieškant kitokių sprendimų rizika yra reikalinga?

– Manau, kad vadovai nustoja tobulėti tada, kai mano žinantys viską, ką jiems reikia žinoti. Tai reiškia, kad nustojama mąstyti apie ateityje laukiančius iššūkius ir neišvengiamus pokyčius. Prie to gali prisidėti pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Manau, kad svarbiausia yra nebijoti abejoti, pripažinti, kad neįmanoma žinoti visko, ir nebijoti pasitikėti supančiais žmonėmis. Pasitikėjimo aplinkiniais stoka taip pat gali pakenkti saviugdai. Vykstant dideliems pokyčiams, pamatuota atsarga iš tiesų gali būti labai rizikingas dalykas, nes neįmanoma numatyti ateities. Tai gali būti grėsmė bet kurios organizacijos stabilumui. Tad būti rizikuojančiu yra mažiau rizikinga nei apskritai gyvenime nerizikuoti. Norėdami sumažinti riziką (jei tik jai pasiryžtame), galime nusibrėžti apčiuopiamus tikslus ir jais vadovautis. Nederėtų tiesiog aklai veržtis į priekį ir tikslų siekti bet kokia kaina.

– Yra įmonių, kurios moka pinigus tiems darbuotojams, kurie daro naujas klaidas. Ką manote apie tuos, kurie klysta? Ar vadovas gali klysti?

– Esama įvairiausių klaidų ir įvairiausių būdų iš jų pasimokyti. Manau, kad kuriant strategijas ateičiai, privalu eksperimentuoti, o tai reiškia, kad reikia susitaikyti su mintimi, kad bus klystama. Jei sau ir kitiems neleisime klysti, tuo pačiu sunaikinsime bet kokią eksperimentavimo ar kūrybingumo galimybę, nes tada tiesiog bijosime daryti klaidų ir vienu ar kitu būdu būti už tai nubausti. Kita vertus, eksperimentuoti taip pat turėtume pamatuotai ir deramai suvokti, kuo rizikuojame ir kokią naudą galime gauti iš savo eksperimentų. Klaidų darymas yra natūrali mokymosi proceso dalis, tad jokia organizacija negali to išvengti ir tikėtis pasiekti ką nors naujo.

– ISM universitete jau kelerius metus vadovaujate didžiulei komandai, esate ISM Vadovų magistrantūros studijų dekanas, dažnai bendraujate su įmonių vadovais. Kaip manote, kokias savybes turi turėti geras vadovas ir kaip šiandien derėtų ugdytis lyderius?

Nemanau, kad esama tikslaus gero lyderio apibrėžimo. Apie lyderystę derėtų kalbėti nevartojant būdvardžių. Taip pat nemanau, kad esama mokymosi iš klaidų ir mokymosi, nukreipto į ateitį, paradoksalumo. Sudėtinga pamatyti, kad čia vis dėlto nėra dilemos. Norėdami tinkamai įžvelgti dalykus, turime būti sukaupę nemažai patirties ir sistemingai suvokti savo patirtį. Neparemtos patyrimu įžvalgos bus netikslios ir klaidingos. Pavyzdžiui, aš negaliu įžvelgti pardavimo verslo aspektų, nes šioje srityje neturiu patirties. Kita vertus, tobulėjimo siekimas ateities perspektyvoje yra svarbesnis dalykas, tačiau tobulėjimo negalima įsivaizduoti ir be tam tikro kritiško asmeninės patirties ir įžvalgų apdorojimo. Taigi, lyderis yra tas, kuris geba sujungti savo įgytą patirtį su ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir dar iš viso to pasimoko ko nors naujo. Maža to, lyderis šią savybę gali ir privalo įskiepyti savo darbuotojams. Man, kaip vadovui, svarbiausia yra mano kolegų pasitikėjimas. Jei pasitikiu žmonėmis ir juos gerbiu, greičiau suprasiu, kur slypi jų talentai ir stipriosios pusės. Tuo pat metu pasitikėjimo tikiuosi ir iš savo kolegų. Šis lūkestis turėtų būti abipusis. Kita vertus, kaip lyderis turėčiau būti tas, kuris ką nors inicijuoja ar pradeda, parodo pavyzdį. Pavyzdžiui, mano kolegoms nereikia pagrįsti mano pasitikėjimo jais. Mūsų situacijoje tai turėtų būti suvokiama kaip duotybė. Aš tiesiog pasitikiu ir jei dėl to suklystu, vadinasi, nepasisekė, ir visi judame toliau. Nepasitikėjimas ne tik nesuteikia, bet tik atima daug energijos. Esu atviras su kolegomis, leidžiu jiems suprasti, kaip ir kodėl jaučiuosi, to paties tikiuosi iš jų. Kartais tenka priimti sprendimus, kurie patiks ne visiems, kartais klausiu kitų žmonių nuomonės, tačiau ja taip ir nepasinaudoju. Kompanijoje ne viskas išsprendžiama demokratiškomis sistemomis, tačiau visada esu pasiryžęs išklausyti kitų nuomonę. Net jei ją atmetu, tai būna verslo sprendimas, ne asmeninis reikalas. Visada vyksta dialogas. Greičiausiai pats svarbiausias dalykas yra suteikti kitiems galimybių geriausiai dirbti savo darbą ir kuo mažiau remtis organizacijoje vyraujančia hierarchija. Jei mano kolegos yra motyvuoti ir atsakingi, aš jiems padėsiu kuo tik galėsiu ir, pasitikėdamas jų profesionalumu, nesikišiu į reikalus.

– Nuo rudens pradedate dėstyti naujojo tipo ir pirmą kartą Lietuvoje akredituotoje ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų MBA programoje. Kokie lūkesčiai ir ko tikitės iš šios programos studentų?

– Tikiuosi kritiško mąstymo, intensyvių diskusijų ir produktyvaus dialogo. Nedėstysiu kaip tam tikros srities specialistas, o kaip daug patirties turintis vadovas. Man jau teko dėstytojauti kitose kompanijose, vidiniuose mokymuose. Manau, kad turiu ką perduoti būsimiems studentams, o jie, savo ruožtu, gali palyginti savo patirtį su manąja ir ko nors iš to išmokti. Kartu galėsime produktyviai diskutuoti apie tai, kaip susitvarkyti su pokyčiais versle ir apie esminius sėkmės versle faktorius. Mūsų siūloma Vadovų MBA studijų programa turi ypatingą paskirtį – ji orientuota į lyderystę tose industrijose, kuriose pokyčiai ypač spartūs. Manau, kad šiuo požiūriu skiriamės nuo kitų MBA programų – akcentuojame pokyčius versle ir siekiame išmokyti kuo nuodugniau juos suprasti bei kuo efektyviau suvaldyti. Vadovų MBA programoje yra itin svarbi studentų asmeninė patirtis, šios patirties įvairovė ir kaip visa tai pritaikyti pokyčių akivaizdoje. Pagrindinis Vadovų MBA programos tikslas – ištraukti vadovus iš jų komforto zonos, padėti jiems plėsti jos ribas ir nebijoti pokyčių versle.