Meniu

Naujiena

Ekonomika mokyklose: kodėl svarbu gerinti mokymo kokybę

Lietuvoje moksleiviai ekonomikos mokytis pradeda devintoje klasėje. Tam jiems skiriama viena pamoka per savaitę. Ar šiuo metu veikiantis ekonomikos mokymo modelis yra efektyvus?

Ekspertai įsitikinę – šios disciplinos pamokų skaičius turėtų didėti, o jų kokybę užtikrinti ne tik pedagogų motyvacija sudominti savo ugdytinius, bet Švietimo ir mokslo ministerijos nuostata, kad ekonomikos mokymą būtina keisti ir stiprinti.

ISM universiteto Ekonomikos programos vadovas prof. dr. Tadas Šarapovas pastebi, kad moksleivių motyvacija gilinti ekonomikos ir su ja susijusių sričių žinias auga, dalis mokytojų su savo auklėtiniais noriai diskutuoja apie finansinio raštingumo lavinimą. Tačiau tendencija, kad jauni žmonės stokoja žinių, kaip tinkamai vertinti savo pajamas ir planuoti išlaidas, pasiruošti saugesnei ateičiai, interpretuoti pagrindinius šalies ekonominius rodiklius, išlieka.

„Tai rodo, kad mokyklose įgyjamos teorinės žinios, tačiau ne suvokimas, kokioje verslo aplinkoje gyvename ir kaip joje prasmingai veikti“, – teigia T. Šarapovas.  

Keičia požiūrį

Anot dėstytojo, vienas iš būdų, kaip susidariusią situaciją keisti – iniciatyvų ir konkursų, kurie skatina jaunuolius ne tik domėtis ekonomika, bet ir ugdyti verslumo įgūdžius, organizavimas. Dėl šios priežasties ISM universitetas kartu su Nacionaline moksleivių akademija nuo 2014–ųjų rengia Ekonomikos olimpiadą, kurioje dalyvauti ir gilinti žinias kviečiami 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos

„Šiame renginyje svarbiausios ne tarpusavio varžybos. Moksleiviams suteikiame galimybę įvertinti savo gebėjimus, įgyti naujų žinių ir suprasti, kad ekonomika nėra vien tik taisyklių ir formulių rinkinys. Nors olimpiados dalyvių skaičius kasmet didėja, keliame tikslą suburti tuos, kurie konkursą vertina kaip intelektinį nuotykį ir progą susitikti su bendraminčiais“, – teigia ISM universiteto profesorius.

T. Šarapovas taip pat pastebi, kad olimpiados uždavinius kasmet sudaro grupė ISM universiteto dėstytojų ir tyrėjų, kurie, siekdami gerinti ekonomikos mokymo kokybę, šiemet parengė moksleiviams bei mokytojams skirtą vadovėlį „Ekonomikos ir finansų užduotys su sprendimais“. Ilgametę patirtį turintys dėstytojai ir praktikai formuluoja klausimus, kurie yra įtraukiantys, o moksleiviams rasti atsakymus padeda ne tik teorinės, pamokų metu įgytos žinios, bet ir aktyvus domėjimasis temomis, kurios turėtų rūpėti kiekvienam piliečiui.

„Užduotys kuriamos atsižvelgiant į pastarąsias politines ar ekonomines aktualijas, yra įkvėptos tikrų verslo situacijų, o moksleiviams pateikiami galvosūkiai lavina analitinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimus. Be to, panašius uždavinius pirmame kurse sprendžia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, todėl konkurso dalyviai gali ne tik išmėginti savo jėgas, bet ir sužinoti, kaip tikrinamos žinios aukštosiose mokyklose“, – sako T. Šarapovas.

Įspūdį paliko užduotys

Šiemet dešimtokų grupėje nugalėjęs Simonas Lukoševičius jau dabar svajoja apie ekonomikos ar vadybos sričių studijas ir ateityje tikisi įkurti verslą. Dėl šios priežasties vaikinas ekonomikos žinias gilina laisvalaikiu organizuodamas keleto muzikinių grupių vadybinį darbą.

„Surasti teisingus uždavinių sprendimus man padėjo ir žinios, įgytos gimnazijoje, ir asmeninis domėjimasis, tačiau geriausia mokykla yra vadybinė veikla, suteikianti galimybę visas teorijas pritaikyti praktiškai“, – apie tai, kas esant mokyklos suole padeda augti verslo srityje, pasakoja Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos dešimtokas.

Moksleivis iš sostinės taip pat atkreipia dėmesį, kad gilintis į ekonomikos, finansų ar politikos sritis šiandien nėra sudėtinga ir tai daryti gali kiekvienas – svarbiausia ieškoti savanoriškos veiklos galimybių, informacijos apie visoje šalyje organizuojamus projektus ir mokymus, internete taip pat gausu priemonių, padedančių perprasti šių disciplinų subtilybes.

Dvyliktokų grupėje laurus susižėręs Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Vytautas Oniūnas pripažįsta, kad pasiruošti konkursui jam padėjo leidinių, kuriuose apžvelgiamos verslo, finansų, vadybos ir politikos naujienos, skaitymas.

„Ekonominėmis aktualijomis aktyviai domiuosi jau ketverius metus, o geriausių įžvalgų surandu būtent pasaulinį pripažinimą pelniusiuose žurnaluose. Ekonomiką apibūdinčiau kaip mokslą, kuris matematinių modelių bei įvairiausių teorijų pagalba tiria žmones ir pasaulį, kuriame gyvenime“, – mintimis dalijasi moksleivis.

Olimpiados laimėtojai sutartinai pabrėžia, kad konkursas juos sužavėjo kūrybiškais uždaviniais ir suteikė pasitikėjimo savo jėgomis.