Meniu

Naujiena

V. Škudienė. Inovacijų diegimas prasideda nuo vadybos: 3 sėkmės komponentai

Vis konkurencingesnėje verslo aplinkoje inovacijos padeda išsiskirti, o kartais yra vienintelė  pranašumą rinkoje įgyti leidžianti galimybė. Ši priežastis vadovus skatina domėtis naujausiomis tendencijomis ir ieškoti netradicinių sprendimų. Visgi, daugeliui lyderių atnaujinti savo vadybines žinias tampa nemenku, o kartais net ir sunkiai įveikiamu iššūkiu. Auginti ir tobulinti savo kompetencijas inovacijų srityje jau tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe, nes be reikalingų žinių ir suvokimo šioje srityje, patenkinti sparčiai kintančius šiuolaikinės rinkos poreikius gali tapti neįmanoma. 

Naujovių diegimas šių dienų pasaulyje apjungia kelias sritis: strategijos, produkto ir paslaugų, procesų bei žmonių valdymą. Koordinuoti ir suvaldyti tokį procesą gali būti tikrai sudėtinga. Vadovams neabejotinai vis svarbiau tampa suvokti inovacijų esmę, jas valdyti iš strateginės perspektyvos ir tuo pačiu orientuotis į geriausias produkto ar paslaugos kūrimo praktikas bei procesų pokyčius.

Sėkmingiausia strategija, kuriant inovacijas, yra kurti teisingus dalykus (produkto ar paslaugos inovacijas) įdarbinant teisingus procesus (procesų inovacija), kuriuos įgalina teisingai valdomi žmogiškieji ištekliai. Kad ši, sėkmingiausia laikoma, strategija iš tiesų veiktų, žinoma, reikia ir daugiau komponentų. 

Inovacijų sėkmės komponentas – investicija į darbuotojų žinias

Pirmiausia, besimokanti organizacija turi puikiai save pažinoti, suprasti aplinkoje esančias jai palankias verslo galimybes, koncentruotis į rinką, kuri tinka įmonės kuriamam ar siūlomam produktui ar paslaugai ir remiantis jos signalais (arba grįžtamuoju ryšiu iš rinkos) nuolat tobulinti savo strategiją. Kitaip tariant, žmogiškojo kapitalo gebėjimas mokytis iš greitai kintančios aplinkos ir netikrumą paversti žiniomis yra raktas į laimėjimą – kryptingą inovacijų strategiją.

Besimokanti organizacija apima lyderystę inovacijų srityje, užtikrina efektyvų sprendimų priėmimo procesą, prisiima riziką projektų valdyme, turi efektyvią vidinių ir išorinių žinių valdymo sistemą. Aukščiausios grandies vadovai, viduriniosios grandies vadybininkai, su inovacijų diegimu dirbantys specialistai, tyrimų ir plėtros vadovai ir netgi pardavimuose veikiantys darbuotojai turi būti besimokančios organizacijos dalimi, kaupti žinias, jomis dalintis ir jas paversti vertę kuriančiu turtu.  

Besimokanti organizacija turi būti pagrįsta veiksminga paskatų ir rezultatų vertinimo sistema, kuri motyvuoja darbuotojus tobulėti, dalintis žiniomis, nebijoti priimti rizikingus ir netradicinius sprendimus. Organizacija turi nuolatos investuoti į žmones. Visos kitos investicijos, orientuotos net ir į naujausias technologijas bei tobuliausius mechanizmus, ilgainiui taps sąnaudomis, o dėmesys žmogiškajam kapitalui neabejotinai duos grąžą.

Strategijos virsmas inovacija prasideda nuo vertės kūrimo

Antra, specialistai per daug dėmesio skiria naujų idėjų paieškai (pvz.: idėjų konkurencijos sąvoką gana dažnai naudoja daugelis didelių organizacijų), o dėmesys vertės suvokimui ir vertės kūrimui dažnai yra nuvertinamas.

Vertės kūrimas klientams ir tiekimo grandinei, rinką ir industriją paverčia verslo logikos centru, užuot svarsčius, kokias technologijas ir idėjas įmonė turi, kurias galėtų pristatyti nežinomiems potencialiems klientams įmonė koncentruoja dėmesį į vertės kūrimą. Įmonėms, kurios galvoja apie vertės kūrimą, kaip verslo logikos pradžios tašką, kelias iš naujovių strategijos į tinkamą gaminio ar paslaugos inovaciją bus lengvas ir natūralus. Beje, vertės supratimas yra toks pat svarbus kaip ir vertės kūrimas. Jeigu sukurta vertė neatneša apčiuopiamos naudos inovuojančiai įmonei, vertė neįsisavinama. Tuomet gali atsitikti taip, kad įmonė praras resursus ir motyvaciją toliau inovuoti. 

Siekiant suprasti ir sukurti vertę, reikalingas geras verslo modelių supratimas ir įgyvendinimas, kainų nustatymas, intelektinės nuosavybės paskirstymas ir mokymasis iš išorės partnerių. Reikia turėti omenyje, kad vertės supratimas ir kūrimas grįstas procesu – novatoriškos organizacijos turi investuoti į žmogiškąjį kapitalą, kad išvystytų komptencijas, reikalingas vertės kūrimui. Kompanijos gali būti kupinos idėjų, tačiau neturėti įgūdžių, padėsiančių idėjas realizuoti per inovacijų procesą tam, kad pasiektų tikslinę rinką. 

Inovacijos sėkmė grįsta bendradarbiavimu

Trečiasis elementas, netiesiogiai įtrauktas į inovacijų struktūrą, yra susijęs su išoriniu bendradarbiavimu. Įmonėms vis sunkiau darosi kurti naujoves vienoms. Tai apima tiek naujo produkto ar paslaugos kūrimą tiek veiklos procesų tobulinimą ar net tinkamų specialistų suradimą.

Atvira inovacija (tai inovacija, grįsta bendradarbiavimu ir informacijos dalinimusi) jau tapo standartiniu inovacijų proceso formatu, o žinių įplaukos dažnai naudojami produktų ir paslaugų inovacijoms. Kompanijos turi išmokti įgyti išorinių žinių (įsigydamos technologiją arba bendradarbiaudamos su reikiamas žinias turinčiais asmenimis) bei atrasti būdą, kaip gauti pelną iš leidimo kitiems naudotis įmonės sukaupta vidine informacija. Jeigu inovuojanti įmonė turi galimybių ir yra pasirengusi mokytis, išorinės žinios gali tapti vidiniu organizacijos turtu. Jeigu koordinavimas efektyvus, išorinis bendradarbiavimas leidžia atverti įmonės išteklių bazę išorės partneriams bei sumažina naujo produkto ar paslaugos kūrimo sąnaudas. 

Atvirų inovacijų nauda priklauso nuo įmonės sugebėjimo bendradarbiauti su kitomis įmonėmis, konkurentais ir vartotojais. Kad šis procesas būtų sklandus, labai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius ir veiklos procesą. 

Taigi, besimokanti organizacija, kuri atvirai bendradarbiaudama ir dalindamasi žiniomis stengiasi kurti vertę vartotojui ir visuomenei, darniai susies strategiją, produktą ar paslaugą, procesą ir žmogiškuosius išteklius siekdama inovatyvių sprendimų. Tai – naujoves skatinanti verslo logika. 

Šiuo permainingų realijų metu inovacijų vadyba ir suvokimas, kaip jas teisingai valdyti tampa kritiškai svarbus sėkmingai dabar ir ateities rinkoje konkuruoti siekiančioms organizacijoms. Šie, ISM vykdomos mokslinės inovacijų vadybos srities tyrimai, sudomino net Edward Elgar leidyklą (UK), kuri  šiais metais išpublikavo ISM dėstytojų ir studentų tyrimus monografijoje „Innovation Management. Perspectives from Strategy, Product, Process and Human Resources Research“. 

Prof. dr. Vida Škudienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Inovacijų ir technologijų vadybos magistrantūros programos direktorė