Meniu

Naujiena

Stoja į universitetą, atsiduria koledže – kodėl abiturientai turi būti atidūs?

Kasmet studijuoti į užsienį patraukia tūkstančiai Lietuvos abiturientų, kurie svetur tikisi gauti aukščiausios kokybės išsilavinimą bei visuotinai pripažįstamą diplomą. Tačiau žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas atskleidžia ir kitą studijų svečioje valstybėje pusę – prasti universitetai, neplanuoti mokslai koledže, vilionės į užsienį ir perstojimo galimybių paieškos Lietuvoje. 

Užsienio universitetu nepasidomi

2017 metais užsienyje studijavo per 10 tūkst. Lietuvos studentų. Populiariausios kryptys – Danija, Olandija, Lenkija, Vokietija, JAV, Rusija, Prancūzija, Švedija ir Didžioji Britanija, į kurią kasmet patraukia apie 40 proc. visų išvykstančiųjų. Čia 2018-2019 metais mokėsi net 4200 jaunuolių iš Lietuvos. Tačiau žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad į geriausius universitetus, kaip Kembridžas, Oksfordas ar Harvardas kasmet išvyksta tik 80-90 Lietuvos abiturientų, o didžioji dauguma įstoja į prasčiau nei vidutiniškai reitinguojamus universitetus ar gerai nepasidomėję švietimo įstaiga, netyčia atsiduria tiesiog koledžuose.

„Pasaulyje veikia per 20 tūkst. universitetų. Moksleiviams atrodo, kad visos be išimties Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje ar kitoje šalyje esančios aukštosios mokyklos kokybe pralenkia Lietuvoje esančius universitetus. Tačiau iš tikro ir svetur yra labai žemo lygio universitetų. Neatlikę namų darbų abiturientai išvyksta studijuoti į užsienį ir po kurio laiko susivokia, kad studijos net ne universitetinės. Ir tokių, kurie nepasidomėję atsiduria antrarūšėse ar trečiarūšėse mokymosi įstaigose yra ne vienas“, – sako G. Sarafinas. 

Iš Kanados kilęs, Škotijos prestižiniame St. Andrews universitete studijavęs, o šiuo metu ISM universitete dėstantis dr. Jonathan Boyd pritaria, kad renkantis universitetą studentams labiausiai rūpi galimybė studijuoti užsienyje. Tačiau jis pabrėžia, kad jaunuoliai iš tiesų turėtų fokusuotis ne kur, o kokiame universitete studijuos. 

„Didelė dalis Lietuvos studentų mokosi Didžiosios Britanijos universitetuose, kurių mokymo standartai yra vidutinės ar žemesnės nei vidutinės kokybės, palyginus su kitais Jungtinės Karalystės universitetais. Kai kuriems studentams tai gali būti puikus pasirinkimas. Tačiau tai, kad dalis studentų visgi grįžta į Lietuvą nepatenkinti studijų kokybe svetur, rodo, kad tokie universitetai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas visiems”, – komentuoja ISM universiteto dėstytojas dr. Jonathan Boyd. 

Lietuvos studentai – silpnųjų užsienio mokyklų akiratyje

Lietuvos studentai neretai atsiduria silpnose užsienio aukštosiose mokyklose, nes į jas stoti yra sugundomi dar gimtinėje. Su stipriaisiais universitetais nepajėgiančios konkuruoti mokymo įstaigos užsieniečius laiko savo tiksline auditorija, tad dalyvauja studijų parodose Lietuvoje, kur mokslais užsienyje bando sudominti čia besilankančius moksleivius.   

„Jauno žmogaus pareiga pasidomėti jį dominančio ar studijuoti kalbinančio universiteto reputacija. Tačiau matau, kad į užsienį važiuojantiems jaunuoliams net minčių nekyla pasidomėti darbdavių nuomone apie tam tikros aukštosios mokyklos absolventus ar kitais kokybę nusakančiais indikatoriais. Šiems jaunuoliams sunku, nes profesinis orientavimas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Šie vaikai elgiasi taip, kaip sugalvoja“, – sako G. Sarafinas.

Lietuvoje geras kainos ir kokybės santykis

Būsimi abiturientai  šiuo metu renkasi profesiją ir galvoja apie norimą išsilavinimą padėsiantį įgyti universitetą. G. Sarafinas sako, kad į užsienį besidairantys jaunuoliai turėtų dar kartą apsvarstyti ir studijas Lietuvoje. Anot jo, trečdalis Lietuvos universitetų pasauliniuose reitinguose atrodo išties solidžiai, o palyginus su kitomis valstybėmis – Lietuvoje egzistuoja puikus kainos ir kokybės santykis. Lietuvoje suteikiamų studijų kokybę jis vertina 8 balais iš 10.

„Net 40 proc. į užsienį išvykstančių Lietuvos abiturientų studijoms renkasi Didžiąją Britaniją. Tačiau daugumai mokslams tenka imti paskolas, kurios padengia tik studijų kainą, o pragyvenimui tenka pajamų ieškoti patiems. Daug nežinomybės čia taip pat atnešė „Brexit“ ir karantinas.  Gyvenantys ir besimokantys Vakaruose pragyvenimui turi skirti mažiausiai 1000 eurų – nuoma, transportas, maistas ir t.t. Tad svarbu pasidomėti ne tik studijų kokybe, tačiau ir savo finansinėmis galimybėmis“, – sako G. Sarafinas.

Jo nuomone, dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų gali pasiūlyti tikrai aukštą kokybę, tad visiems besirenkantiems, kur studijuoti, jis pataria į universitetą atvažiuoti, jį apžiūrėti ir su juo susipažinti iš arčiau, nes, kaip sako G. Sarafinas, „įsivaizdavimas nuo realybės labai skiriasi“. Renkantis aukštąją mokyklą jis taip pat skatina pasidomėti universiteto reputacija, reitingais, įsidarbinimo galimybėmis, darbdavių ir alumnų vertinimais, pasižiūrėti atlyginimų analizę. „Galimybių, padedančių identifikuoti universiteto kokybę yra labai daug, tereikia domėtis ir atlikti savo namų darbus“, – sako G. Sarafinas.

Domina studijos ISM, o gal vis dar turi klausimų? Registruokis asmeninei konsultacijai ČIA arba palik savo kontaktus bs@ism.lt ir mes su Tavimi susisieksime.