Pagrindinė vadovo pareiga priimti sprendimus – tai daryti ne tik kokybiškai, bet ir greitai, mat delsimas vilkina procesus, kelia darbuotojų frustraciją ir neretai atsiliepia finansiškai. Kaip rodo McKinsey tyrimas, daugiau nei pusė (56 proc.) aukščiausiojo lygio vadovų trečdalį savo laiko skiria sprendimų priėmimui, dalis vadovų atskleidė, kad sprendimų priėmimas iš jų pareikalauja net 70 proc. laiko. Tačiau net 57 proc. apklaustųjų sako, kad daugiau nei pusė sprendimų priėmimui skirto laiko išnaudojama neefektyviai. Dar daugiau – pagrindinė problema daugeliui organizacijų yra ne tik sprendimų kokybė, tačiau sprendimų priėmimo greitis. Tik mažiau nei pusė respondentų sutinka, kad jų organizacija priima greitus sprendimus ir tik 37 proc. gali pasakyti, kad priimami sprendimai yra kokybiški bei priimti greitai.
Kodėl greitas sprendimų priėmimas toks svarbus?
Nors dauguma vadovų renkasi priimti greitą arba kokybišką sprendimą, tačiau pasirodo, kad pastarieji yra vienas nuo kito neatsiejami. Daugelio tyrimų išvados atskleidžia, kad greitai priimti sprendimai dažniausiai būna itin rezultatyvūs – aukštais rezultatais sprendimų priėmime pasižyminčios organizacijos demonstruoja finansinę sėkmę bei priimtų sprendimų teigiamą grąžą. Tuo tarpu sprendimų priimti negebančios organizacijos yra linkusios augti lėtai ir neretai susiduria su stagnacija.
„Pastebima tendencija, kad sprendimų priėmimo efektyvumas mažėja su organizacijos augimu – kuo didesnė organizacija, tuo lėčiau sprendimai priimami. Sudėtinga jų struktūra lemia sprendimų atidėjimą, ilgas ir nesibaigiančias diskusijas“, – sako dr. Audronė Nakrošienė, ISM Executive MBA studijų direktorė.
Kas mažina Lietuvos vadovų sprendimų priėmimo greitį?
Ekspertė dalijasi tendencijomis, jog Lietuvos vadovai delsia greitai priimti sprendimus jausdami baimę suklysti. Jie neretai siekia turėti maksimalų geriausiam sprendimui priimti reikiamos informacijos kiekį. Tačiau anot dr. A. Nakrošienės, kartais itin sveika pripažinti, kad žinoti visko neįmanoma ir sprendimą reiktų priimti su turimu duomenų kiekiu.
„Šiandieninė aplinka suteikia galimybę prieiti prie daugybės duomenų ir įvairios jų formos, tačiau neišsenkantis informacijos laukas gali nuvesti dvejonių ir dar mažesnio užtikrintumo keliu. Tad kaip išlaikyti balansą, kada apriboti priimamą informaciją ir priimti sprendimą? Greitai besikeičianti aplinka nebesuteikia prabangos laukti, todėl priimtas sprendimas dažnai yra daug geresnė alternatyva nei jokio sprendimo“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Ekspertė prideda, kad, kuomet atrodo, jog informacijos yra per mažai, verta pasikliauti savo intuicija, nes jos ir analitiškumo derinys leidžia sprendimą priimti greičiau. „Vidinis jausmas kyla iš jau turimos patirties, galinčios suteikti sprendimų priėmimui reikalingą informaciją. Nors patarimas naudotis savo nuojauta iš pirmo žvilgsnio gali skambėti labai elementariai, tačiau stipri baimė suklysti, poreikis kontroliuoti, naudotis logika bei faktais ne vieną vadovą intuicijos sprendimo procese verčia atsisakyti. Tačiau sprendimų priėmimo greitis yra viena iš svarbiausių vadovo kompetencijų“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Ekspertė papildo savo mintį teigdama, kad stiprų kontrolės mechanizmą turintiems Lietuvos vadovams dažnai trūksta avantiūrizmo, padedančio greičiau priimti sprendimą ir nepakliūti į nesibaigiančių dvejonių ir diskusijų sūkurį. Mažu spontaniškumu ypatingai pasižymi Lietuvos vadovai, kurie yra sukaupę daug patirties, linkę analizuoti, kontroliuoti ir numatyti visus galimus scenarijus.
Galiausiai, dažno vadovo efektyvumą stabdo nesugebėjimas palaikyti reikiamos distancijos su kitomis suinteresuotomis šalimis: „Į rezultatą orientuotas vadovas sprendimus priima greičiau, tačiau jo silpnoji vieta yra santykiai. Tuo tarpu į santykius orientuotas vadovas neretai vilkina sprendimo priėmimą bijodamas kolegoms ar partneriams sukelti diskomfortą. Jam labai svarbu išlaikyti gerą mikroklimatą komandoje, o empatija jį verčia daug kartų permąstyti savo veiksmus, jų pasekmes, neretai sukelia nepilnavertiškumo jausmą.“
Iššūkius spręsti padeda sąmoningumas
Ekspertė sako, kad sprendimų priėmimo procesą gerinti padeda savianalizė ir refleksija, kadangi jis dažnai grįstas pasikartojančia elgsena. „Neretai vadovai patys nesusimąsto, kaip priėmė sprendimą. Tačiau pradėdami reflektuoti ir atsigręždami į savo veiksmus jie pradeda įžvelgti ar sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vertybėmis, intuicija, o gal į rezultatą orientuotais dalykais. Kitą kartą susidūręs su panašia situacija vadovas sutaupo laiko ir sprendimą priima greičiau – tuomet jis jau žino savo silpnąsias vietas, įjungia sąmoningumą“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Anot ekspertės, atsakymus į lyderystės klausimus vadovai gali rasti aukščiausiojo lygio vadovams skirtose ISM Executive MBA studijose. Visos programos metu, kurioje laukia įvairios užduotys, projektai, darbas komandose ir kelionė į Afriką, pokyčio siekiantys vadovai gilinasi į savo elgseną, sprendimų priėmimo procesą bei sąmoningai jį keičia.
„ISM Executive MBA studijas vadovai pasirenka dėl galimybės čia gauti vertingų žinių, diskutuoti su dėstytojais iš viso pasaulio, sužinoti, kaip priimti strateginius sprendimus. Dažniausiai juos domina kitų patirtys ir žinios, kaip organizacijoje diegti pokyčius. Kietieji įgūdžiai ugdomi darbo skirtingose komandose metu, kuomet ruošiamas strateginis, skaitmenizacijos ir lyderystės pokyčio planas. Vadovai čia ateina kietųjų įgūdžių ir receptų, kaip pasiekti užsibrėžtus rezultatus ir tikrai visa tai gauna. Tačiau programos metu, kaip patys studentai ir alumnai akcentuoja, jų laukia malonus netikėtumas – atradimai lyderystės srityje, kurie nustebina juos pačius“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Visų studijų metu vadovai rašo refleksijos dienoraštį, į kurį nugula 12 mėnesių savianalizė, kurioje jie vertina savo veiksmus, sprendimus, elgseną.
Pasiekti lyderystės transformaciją vadovui padeda dar studijų pačioje pradžioje taip vadinamu 360 laipsnių metodu atliekamas vadovo reaktyvią ir proaktyvią elgseną, lyderystės potencialą bei efektyvumą matuojantis asmenybės testas.
„Studijų metu šis testas, be kitų dalykų, vadovui padeda pamatuoti ir jo sprendimų priėmimo greitį, pamatyti jo efektyviam sprendimų priėmimui kylančius trukdžius. Gavę išvadas, koučingo sesijų metu drauge ieškome susiformavusios elgsenos ištakų. Turėdami šią informaciją vadovai pradeda sąmoningai sekti savo elgseną ir ją keisti. Tyrinėdami savo elgesį vadovai supranta jiems kylančius iššūkius bei pamato, kaip jų veiksmai gali neigiamai paveikti darbuotoją bei tapti kolegų pasyvumo priežastimi“, – sako A. Nakrošienė.
ISM Executive MBA studijų išskirtinumas – savaitės kelionė į Pietų Afrikos Respubliką, kuomet vadovai skrenda inicijuoti realaus pokyčio nevalstybinėje ar itin žymioje pasaulinėje organizacijoje. Iš penkių komandos narių suformuotoms grupėms paskiriamos labai įvairios kompanijos – nuo pasaulinių prekės ženklų iki mažyčių nevyriausybinių organizacijų –, kurioms jie ruošia pokyčių planą ir šiam tikslui pasiekti įgyvendina ISM akademikų paskirtas užduotis.
Visų studijų metu nuveikti darbai, įgyvendinti tikslai ir vidiniai pasikeitimai vainikuojami vadovų TED tipo kalba apie lyderystę, asmeninį ar studijų metų įvykusį pokytį.
Priėmimas į ISM Executive MBA studijas vyksta iki spalio 21 d. Daugiau apie studijas ČIA.
