Į klausimą „ar aš sugebu vadovauti per krizę?“ dauguma vadovų sau ir kitiems atsakė pandemijos metu. Išliko ne tik tos organizacijos, kurių sektoriai nebuvo neigiamai paveikti pandemijos, bet ir tos, kurių vadovai gebėjo drąsiai veikti ir keistis sunkiuoju periodu. Šiandien vadovai suka galvas, kaip ruošti savo organizacijas naujiems iššūkiams, tačiau dažnai patys pamiršta save. Ar patys lyderiai turi reikiamus įgūdžius atremti ir veikti neramumų sąlygomis? Ar jie turi reikalingas žinias, kad gebėtų savo darbuotojus ir įmonę išvesti iš krizės?
„Vieni lyderiai per krizę mobilizuojasi ir ima aktyviai veikti, o kiti atvirkščiai – nežinomybėje lyg sustingsta ir laukia, kol ji praeis. Sąstingis būdingas tiems, kas yra linkę viską kontroliuoti ir kiekvieną savo žingsnį apsvarstyti. Tokiems vadovams per krizę yra labai sunku. Lietuvos lyderiai ypatingai pasižymi stipria kontrole, noru viską žinoti ir suplanuoti iš anksto. Jiems patinka rizikuoti tik tuomet, kuomet pasaulinės tendencijos yra aiškiai prognozuojamos. Tačiau dabar stebime daug nežinomybės globaliu mastu. Kuomet tokie vadovai pajunta, kad jie negali prognozuoti ateities, jie jaučia frustraciją, baimę, sąstingį ir nebežino, kaip judėti į priekį. Todėl itin svarbu pokyčiams ruošti ne tik organizacijas, tačiau ir save patį”, – sako dr. Audronė Nakrošienė, ISM Executive MBA studijų direktorė.
Įgūdis nr. 1 – gebėjimas priimti drąstiškus sprendimus
Ekspertė sako, kad krizinė situacija reikalauja kitokių lyderystės įgūdžių, nei ramusis periodas. Chaoso atmosferoje reikia gebėjimo priimti drąstiškus sprendimus, tai daryti greitai, neturint visos informacijos, sistemiškai mąstyti. Ekspertė akcentuoja, kad krizėje išgyventi daug lengviau tiems vadovams, kurie nebando įrodinėti, kad viską žino.
„Reikia susidraugauti su baime ir sau pripažinti, kad aš galiu suklysti ir organizaciją vesti ne ta linkme. Priimti sprendimą neturint visos informacijos – sunku kiekvienam vadovui, tačiau dar sudėtingiau – gebėti atsitiesti priėmus blogą sprendimą ir toliau vesti savo komandą į priekį“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Nebijokite keisti plano, tačiau apie pokyčius komunikuokite
Dr. A. Nakrošienė prideda, kad krizės metu labai svarbu susidėlioti prioritetus ir turėti kryptį, tačiau dar svarbesnė lyderio savybė – sunkiuoju periodu turėti drąsos atsisakyti savo plano, perplanuoti ir pakeisti strategiją. Anot ekspertės, nežinomybės laikotarpiu dažnas Lietuvos vadovas būtent čia daro lemtingą klaidą – norėdami stirpriai suplanuoti ateities veiksmus, jie nesugeba šio plano atsisakyti pasikeitus aplinkybėms.
„Chaoso periodu reikalingas vadovo gebėjimas aiškiai komunikuoti bei mokėti keisti esamus planus ir strateginę kryptį, nebijoti keisti savo nuomonę. Tačiau, net ir keičiant kryptį, reikia gebėti komandai paaiškinti sprendimų esmę ir prasmę. Dažnam darbuotojui gali būti tokius staigius pokyčius suvokti sunku, nepastovumas gali gąsdinti, todėl itin svaru, kad vadovas drąstiškus sprendimus gebėtų priimti ir juos paaiškinti“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Asmeninė savijauta ir mikroklimatas – svarbu
Krizės metu itin svarbus vadovo gebėjimas išlaikyti gerą mikroklimatą komandoje. Ne ką menkesnė užduotis prikelti organizaciją ir išlaikyti savo paties entuziazmą, kuomet tenka stebėti pesimistines prognozes. „Kuomet sunku, vadovui verta pasidalinti realia padėtimi su savo darbuotojais. Geriau pripažinti, kad aš irgi nežinau, kas mūsų laukia, bet mes kartu kaip komanda galime rizikuoti ir spręsti kilusius iššūkius. Vadovas turi demonstruoti empatiją, aiškumą“, – sako ekspertė.
Galiausiai, dr. A. Nakrošienė akcentuoja, kad krizės metu svarbu nesusifokusuoti tik į gaisrų gesinimą, nes tuomet dažnai vadovui sunku pastebėti tikrąją situaciją organizacijos viduje. Vadovas turi gebėti atsitraukti ir į savo kompaniją pažvelgti iš tolo.
„Frustracija yra spąstai kiekvienam vadovui. Nors itin sunku atsitraukti nuo gaisrų gesinimo, kai, rodos, vadovo dėmesio reikalauja visi, tačiau žengti žingsnį atgal ir pamatyti tikrąją padėtį būtina. Tuomet ir sprendimai bus kokybiškesni bei labiau pasiteisinę. ISM Executive MBA studijos yra trumpas, bet labai sveikas būdas organizacijos vadovui atsitraukti nuo gaisrų gesinimo, pamatyti visą bendrą vaizdą ir sprendimus priimti remiantis žiniomis. Ne vienas vadovas, kuris studijuoti pasiryžo pokyčių metu, šiandien jau dalijasi, jog tik studijos padėjo atlaikyti pokyčių procesus”, – sako dr. A. Nakrošienė.
Vadovą supranta tik kitas vadovas
ISM Executive MBA studijos – unikali galimybė vadovui atsidurti tarp bendraminčių, kurie išgyvena panašias situacijas ir sprendžia tokius pačius klausimus: globalius pasikeitimus, nežinomybę, strateginius, skaitmenizacijos, pokyčių klausimus, rinkos, darbuotojų kaitą ar lojalumo mažėjimą. Buvimas bendruomenėje mažina vadovo vienatvę, studijos suveda su bendraminčiais, kurie labai gerai supranta aukščiausiojo lygio vadovo sprendžiamus iššūkius ir gali prisidėti prie jų sprendimo.
ISM Executive MBA studijose stiprią bendruomenę atradęs teigia ir Giedrius Valainis, „AROS MARINE“ vadovas. Jis akcentuoja, jog čia jis rado saugią aplinką, kurioje gali dalintis savo mintimis su vadovais, sprendžiančiais tokias pačias problemas kaip ir jis.
„Gyvenu Klaipėdoje, tad iki Vilniaus kaskart laukia tolimas kelias. Tačiau kiekvieną kartą važiuojant į studijas širdis tiesiog džiaugiasi, nes žinau, kad susitiksiu su kurso draugais, tris dienas praleisiu su kitais vadovais, o žinias gausiu iš aukščiausio lygio, specialiai pas mus atskrendančių dėstytojų iš pasaulio verslo mokyklų. ISM Executive MBA studijos yra unikali patirtis ir stipri pagalba vadovui. Nes čia patenki į vietą, kurioje pasidalinęs savo problemomis išgirsti „ir man taip buvo“. Tuomet gauni patarimą iš kito vadovo, sakančio „aš šitą situaciją sprendžiau tokiu būdu“ bei dažnu atveju, išgirdęs kitų patirtį, gali išvengti blogų sprendimų. Tad čia tu pasijauti, kad nesi vienas, kad su visais kalbi toje pačioje tonacijoje“, – sako ISM Executive MBA studentas.
Paskaitose didelis dėmesys skiriamas lyderio savęs pažinimui, todėl studijų metu vadovams daromas 360 laipsnių metodu atliekamas testas.
„Testo rezultatai atskleidžia reaktyvios elgsenos savybes, tokias, kaip polinkį kontroliuoti, laikyti distanciją ar norą pamaloninti kitą žmogų bei proaktyvios elgsenos savybes – autentiškumą, strateginį mąstymą, sprendimų priėmimo greitį, komandiškumą, sąmoningumą ir kt. Gavę išvadas, koučingo sesijų metu pradedame ieškoti susiformavusios elgsenos ištakų, drauge aiškinamės, kurias savybes lyderiui reikia stiprinti ir auginti. Turėdami šią informaciją vadovai pradeda sąmoningai sekti savo elgesį ir jį keisti“, – sako ISM Executive MBA studijų direktorė.
ISM Executive MBA studijų išskirtinumas – savaitės kelionė į Pietų Afrikos Respubliką.
„Paskaitos yra labai interaktyvios, akcentuojamas komandinis darbas. Mes norime, kad vadovai perliptų per save, dalyvautų įvairiose simuliacijose. Organizuojame kelionę į Pietų Afriką, kur vadovai dirba skirtingose grupėse su kitais stipriais lyderiais ir turi atrasti savo rolę komandoje. Dažnai organizacijose jie gyvena savo susikurtuose burbuluose, o čia pasireiškia išlikimo sąlygos, kurioms reikia visiškai kitokių įgūdžių‘, – dalijasi dr. A. Nakrošienė.
Priėmimas į ISM Executive MBA studijas vyksta iki spalio 21 d. Daugiau apie studijas ČIA.
Dėl studijų konsultacijos kreipkitės el. paštu indre.mertiniene@ism.lt arba tel. +370 682 16439
