Dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktorė
Dėmesys tvarumui versle vis didėja – vis daugiau organizacijų skelbia vienus ar kitus duomenis, turinčius patvirtinti jų tvarią veiklą. Šiandien jau ne tik klientai pageidauja pirkti prekes ir paslaugas iš tvarios organizacijos, bet ir verslo finansuotojai kelia aukštus tvarumo reikalavimus.
Atsiranda vis daugiau įvairių ekspertų, siūlančių tvarumo vertinimo metodikas, renkančių duomenis, kurie leistų spręsti apie organizacijų tvarumo praktikas. Dažnai organizacijų veiklos tvarumas vertinamas pasitelkiant trijų sričių (ESG) rodiklius: galimo poveikio aplinkai (angl. environmental), socialinei terpei (angl. social) ir valdysenos (angl. governance). Tačiau bendro sutarimo, kas gi yra tvari organizacija ir kokie yra privalomi tokios organizacijos atributai, vis dar nėra. Kaip pavyzdį galima paminėti bendrovę „Tesla“, kurios veikla pagal skirtingas tvarumo vertinimo metodikas reitinguojama labai skirtingai. Ypač dideli skirtumai išryškėja vertinant „Tesla“ veiklą poveikio aplinkai srityje.
Nesant bendro sutarimo dėl rinktinų rodiklių ir organizacijos vertinimo kriterijų, leisiančių ją vadinti tvaria, pasigirsta abejonių, ar organizacijų deklaracijos apie jų tvarumą yra patikimos ir ką jos reiškia. Būtent šiuos argumentus pasitelkia tvarumo skeptikai. Jie teigia, kad tvarumo siekis organizacijose viso labo yra tik nauja mada.
Kita vertus, ir didžiųjų korporacijų, ir mažų įmonių vadovai vis dažniau ieško tvarumo specialistų. Taip yra dėl kelių priežasčių. Viena jų – jau minėtas visuomenės lūkestis, kad organizacijų deklaracijos apie įsipareigojimus tvarumo srityje virstų realia pažanga šioje srityje. Kita priežastis – vis didesnis verslo veiklos reglamentavimas atskirose šalyse ir tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, visai neseniai Europos Parlamentas pritarė Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvai, pagal kurią jau nuo 2024 metų didelės viešojo intereso įmonės, o vėliau ir mažos bei vidutinio dydžio įmonės privalės teikti tvarumo ataskaitas. Šios ataskaitos ne tik turės būti teikiamos pagal naujus, konkretesnius, Europos Sąjungos tvarumo standartus, bet ir privalės būti audituotos bei sertifikuotos nepriklausomų vertintojų. Naujoji Europos Parlamento direktyva atsirado siekiant išvengti žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing), kai organizacijos, suprasdamos besikeičiančius vartotojų lūkesčius, deklaruoja savo „tvarią“ veiklą be jokių įrodymų ar siekia pasirodyti tvaresnės, nei yra iš tikrųjų.
Tad, siekdamos išlikti konkurencingos, organizacijos privalės samdyti kvalifikuotus tvarumo specialistus, gebančius analizuoti verslo procesus, rinkti būtinus duomenis, juos analizuoti ir aiškiai komunikuoti visuomenei apie organizacijų veiklą visoje vertės kūrimo grandinėje.
Tokių specialistų poreikis sparčiai auga. Kaip teigia B. Smithas, vienas iš „Microsoft“ vadovų, įmonė įsipareigoja kartu su įvairiais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai EBPO, JTVP, TDO, PB, TVF ir kitomis, bendradarbiauti nustatant naujų darbo vietų ir įgūdžių tvarumo srityje poreikį ir aktyviai prisidėti prie tokių specialistų ugdymo. Remiantis tyrimų įmonės „Verdantix“ prognozėmis, per ateinančius penkerius metus tvarumo specialistų ir konsultantų poreikis išaugs daugiau nei dvigubai: 2021 m. įmonių išlaidos aplinkosaugos, socialinėms, valdymo (ESG) ir tvarumo konsultavimo paslaugoms visame pasaulyje siekė 6,24 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2027 m. jos išaugs iki 16 mlrd. JAV dolerių.
Daugiau apie Verslo tvarumo vadybos programą sužinokite ČIA.
