ISM universiteto tyrėjas Lukas Vaičiulis, prof. dr. Vita Akstinaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Globalios lyderystės ir strategijos programos direktorė
Organizacijos vadovo pareigos sulaukia didelio dėmesio ir yra plačiai aptarinėjamos tiek verslo, tiek akademiniame pasaulyje. Dėl savo viešumo ir svarbos visuomenei bei ekonomikai vadovaujantieji asmenys neretai yra prilyginami pramogų, politikos ar sporto pasaulio atstovams ir yra matomi kaip pavyzdys karjerą pradedantiems profesionalams. Vis dėlto tokias karjeros aukštumas pavyksta pasiekti tik mažai daliai žmonių, tad palyginti nedaug dėmesio skiriama veiksnių, leidžiančių atsidurti organizacijos hierarchijos viršūnėje, analizei.
Lemiami CEO kelionės veiksniai
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai Lukas Vaičiulis, prof. Vita Akstinaitė ir dr. Dalius Misiūnas apklausė daugiau nei 100 Lietuvos aukščiausio lygio vadovų apie jų kelią į lyderystę.
Įgimti ir įgyti charakterio bruožai kartu su įdėtomis pastangomis vadovų buvo įvardyti kaip svarbiausi veiksniai, lėmę jų karjeros sėkmę kelionėje link aukščiausio lygio vadovo pareigų. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje aukščiausio lygio vadovo (CEO) pareigas galima užimti dvigubai greičiau (12 metų nuo karjeros pradžios) nei didesnėse Vakarų valstybėse, kaip antai JAV (24 metai). Taip pat vidutinis CEO amžius Lietuvoje yra žymiai mažesnis (41 metai), palyginti su vadovų amžiumi JAV (52 metai). Jaunesnis vadovų amžius rodo spartaus karjeros augimo galimybes profesionalams. Šis veiksnys gali būti naudingas organizacijoms, gyvuojančioms besikeičiančioje, neapibrėžtoje aplinkoje. Tačiau mažesnė vadovo sukaupta patirtis gali turėti neigiamą įtaką organizacijų, konkuruojančių tarptautinėje rinkoje, rezultatams.
Kiek darbo poziciją nulemia studijos, tarptautinė patirtis ar sėkmė?
Nors pasauliniai tyrimai skelbia, jog išsilavinimas neturi didelės įtakos aukščiausio lygio vadovų rezultatams, Lietuvos įmonių direktoriai pabrėžė studijų svarbą jų karjeros kelyje. Kaip teigė vienas iš tyrimo dalyvių: „Tikiu, kad yra didžiulis skirtumas tarp savamokslių ir formalų išsilavinimą turinčių vadovų. Dėl studijų ir teorinių žinių aš gebu paaiškinti savo sprendimus remdamasis literatūra.“ Įdomu, kad net 50 proc. tyrimo dalyvių pirmąjį išsilavinimą įgijo vadybos ar kitų socialinių mokslų srityje, o didžiausių pasaulio įmonių vadovai kur kas dažniau studijavo inžinerijos mokslus.
Tyrimo rezultatai aiškiai atskleidė, jog tiesiausias kelias CEO pareigų link – susitelkimas į vieną industriją ir vidinis progresas. Kaip reziumavo tyrimo dalyvis: „Mano atsakymas paprastas – keliavimas per skirtingas industrijas nėra naudingas karjeros progresui.“ Kita vertus, kelių organizacijų, veikiančių toje pačioje pramonės šakoje, pakeitimas ir dar didesnis užimtų pareigų skaičius jose taip pat atspindi dažno Lietuvos vadovo karjeros kelią.
Studijų ar darbo patirtis užsienyje taip pat buvo įvertinta kaip itin reikšminga aplinkybė vadovų karjeros kelyje. „Tam tikra prasme Lietuvos rinkoje buvau unikali, kai grįžau į Lietuvą po aštuonerių metų JAV. Tai man padėjo susikurti konkurencinį pranašumą“, – teigė tyrimo dalyvė. Tiesa, tyrimai taip pat rodo, kad tarptautinė patirtis vadovams yra naudinga tik iki tam tikros ribos, nes per ilgas laiko tarpas, praleistas svetur, turi neigiamos įtakos vietinės rinkos suvokimui ir pažinčių tinklo kūrimui.
Sėkmės veiksnys, kuris iki šiol nebuvo susietas su CEO karjeros keliu literatūroje, mūsų tyrimo respondentų taip pat buvo įvardytas kaip esminis vadovų kelionėje aukščiausių pareigų link. Įdomu tai, jog didžioji dalis apklaustų tyrimo dalyvių niekada tikslingai nesiekė tapti įmonių vadovais, tačiau įdėtos pastangos, aplinkybės ir buvimas tinkamu laiku tinkamoje vietoje atvėrė tokią galimybę. Anot tyrimo dalyvių: „Sėkmės profesinėje kelionėje yra nemažai ir jos tikrai nereikėtų nuvertinti, tačiau reikia būti pasiruošus sėkmę pamatyti ir ja pasinaudoti.“ Tai parodo, kad galbūt šis veiksnys yra kiek nuvertinamas kalbant apie karjeros progresą, mat jis paaiškina panašias kvalifikacijas ir patirtį turinčių asmenų karjeros pasiekimų skirtumus.
Norite tapti vadovu ar daug uždirbti?
Išgyventos asmeninės, organizacijų arba ekonominės krizės ir krizių valdymo žinios bei patirtis vadovų buvo išskirtos kaip dar vienas svarbus aspektas, prisidėjęs prie jų galimybės tapti CEO. Siekiant karjeros, vienokios ar kitokios krizės patirtis yra neišvengiama, todėl pasiruošimas ir gebėjimas laviruoti tokioje aplinkoje gali tapti tramplinu į didesnę atsakomybę turinčias pareigas. Be to, 45 proc. apklausos dalyvių bendravimą su mentoriumi įvardijo kaip vieną svarbiausių jų karjeros progreso elementų.
Net 73 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, kad nuo vaikystės buvo aktyviai įsitraukę į vieną ar kitą sportinę veiklą. Ši patirtis tapo esmine formuojant jų lyderystės bei vadovavimo įgūdžius. Vadovai nurodė, kad tėvai ir ankstyvos vaikystės patirtys taip pat turėjo didelę įtaką jų karjerai ir kelionei vadovo pareigų link.
Verta pastebėti, kad dėl atlyginimo skirtumų tarp vadovų ir specialistų dalis profesionalų vis dar painioja karjeros progreso ir siekio užimti CEO poziciją motyvus. Kaip teigė vienas apklausos dalyvis: „Mes esame jauna valstybė. Kadangi dar nepasiekėme Skandinavijos lygio ir darbuotojų atlyginimas žymiai skiriasi nuo vadovų, žmonės dažnai painioja norą tapti vadovu ir norą daug uždirbti. Kuo labiau šis skirtumas mažėja, tuo labiau išryškėja asmenys, kurie iš tiesų nori ir geba vadovauti.“
Vaikystės patirtys, sportavimas, charakterio bruožai, išsilavinimas, kryptinga karjeros įvairovė, sėkmė, gebėjimas įveikti krizes ir mentorystė yra veiksniai, turintys didelę svarbą kelionei CEO pareigų link. Geresnis šių aspektų suvokimas yra neįkainojamas karjeros aukštumų siekiantiems profesionalams, savo vadovus auginančioms organizacijoms ir edukacinių lyderystės programų rengėjams. Nors vadovu tapti siekia ne kiekvienas, suvokimas apie asmens kelią iki CEO pareigų Lietuvoje gali prisidėti prie šalies verslo ir ekonomikos augimo ir rezultatų.
