Ar tvarumas – tik formalumas, ar iš tikrųjų neša realią naudą ne tik visuomenei, bet ir verslui? Šiuolaikinėje verslo aplinkoje konkurencinį pranašumą gali įgyti tos įmonės, kurios pasinaudos tvarumo tendencija ir investuos į pokyčius, o neapsiribos vien formaliu ataskaitų rengimu. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, nors 90 proc. vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus, tik 60 proc. organizacijų turi tvarumo strategijas. Vis dėlto, SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis ir „RIMI Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius jau pastebi tvarumo poveikį finansiniams rezultatams ir augantį tvarių klientų pasirinkimų skaičių.
Tvari strategija ir įmonių rezultatai
Šiandieninėje verslo aplinkoje tvarumo įtaka finansiniams rezultatams tampa akivaizdi. Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis teigia, kad tvarumo poveikis finansinei veiklai ir rezultatams gali būti reikšmingas ir įvairiapusis. Įtvirtinę ilgalaikės vertės požiūrį, orientuotą į tvarumo kūrimą, 2019-2023 finansiniais metais EY pasauliniu mastu pasiekė 9,5 proc. sudėtinį metinį augimą ir 2023 m. tinklo pajamos sudarė beveik 50 mlrd. JAV dolerių. „Nors perėjimas prie tvarumo gali pareikalauti pradinių išlaidų ir iššūkių, ilgalaikė finansinė nauda dažnai atsveria šias pradines investicijas. Tikėtina, kad įmonės, kurios integruoja tvarumą į savo pagrindinę strategiją, be taip vadinamų „minkštų“ privalumų, ilgainiui pajus ir teigiamą poveikį savo finansinei veiklai ir rezultatams“, – tvirtina pašnekovas.
SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė atkreipia dėmesį į energijos sąnaudų mažinimą kaip vieną iš motyvų žengti tvarumo link. Verslo organizacijos, kurios savo strategijoje atsižvelgia į tvarumą, geba geriau kontroliuoti tiek fizines, tiek pereinamojo laikotarpio klimato kaitos rizikas bei gali sumažinti verslo sąnaudas: „Dažniausiai organizacijose pradedama nuo energinio efektyvumo didinimo, mažinant energijos sąnaudas. Pereinama prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, taip pat trumpinamos tiekimo grandinės, gamybos kaštai“, – teigia SEB banko vadovė.
Pašnekovė teigia, kad remiantis Oksfordo universiteto mokslininkų atliktos sisteminės mokslinių tyrimų analizės išvada, 88 proc. atliktų tyrimų rodo – patikima ESG praktika užtikrina geresnį veiklos našumą ir finansinius įmonės rezultatus.
Tuo metu gegužės mėnesį Lietuvoje paskelbtas tvarumo indeksas parodė, kad lyderės pozicijas tvarumo srityje Lietuvoje šiuo metu užima „Rimi Lietuva“. Generalinio direktoriaus V. Lukoševičiaus teigimu, kad įmonė išsikėlė tikslus tvarumo srityje ir jų siekia, patvirtina „Rimi Baltic“ grupės rezultatai – 7 proc. mažesnis išmesto CO2 kiekis ir per metus 20 proc. punktų sumažintas maisto atliekų kiekis. „Iki 2025 metų pabaigos siekiame sumažinti per pusę maisto švaistymą lyginant su 2016 metais, iki 2030 metų sumažinti CO2 emisiją iki 0, o iki 2025 metų pasiekti 100 proc. perdirbtų privačios etiketės produktų pakuočių“, – teigia V. Lukoševičius.
Kaip pažymi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktorė prof. dr. Virginija Poškutė, strateginis planavimas gali lemti ilgalaikį įmonės konkurencinį pranašumą. „Nors pradžioje įmonėms tenka kalbėti apie finansines investicijas, organizacija, gebanti strategiškai planuoti, persitvarko bei ilguoju laikotarpiu laimi. Ji įgyja konkurencinį pranašumą rinkoje“.
Tvarumas yra viena iš ISM universiteto ekspertinių sričių. Universitete nuolat vyksta tvarumo bendruomenės susitikimai. Jau ketverius metus studentai renkasi į tvarumo magistrantūros programą ir Vadovų magistrantūros modulį. ISM Vadovų magistrantūros Verslo vystymo ir tvarumo modulį pabaigęs įmonės UAB „Vilmers“ vadovas Ovidijus Jalonskis teigia, kad šios studijos buvo stiprus palaikymas ir pagalba kelionėje nustatant į tvarią veiklą orientuotą įmonės strategiją ir ją įgyvendinant. Šio modulio metu vadovai praktiškai išbando tvarumo brandos diagnostikos metodikas, įvaldo tvarių transformacijų technikas ir geba pakylėti organizacijas į aukštesnį tvarumo lygmenį.
Vartotojai renkasi tvarumą: žaliųjų paskolų šuolis
Vis daugiau vartotojų renkasi tvarius sprendimus, o tai atsispindi sparčiai augančiame žaliųjų paskolų ir lizingo sutarčių skaičiuje. SEB banko vadovės S. Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, jų pasirinktas prioritetas skatinti tvarumo pokytį, suteikiant reikalingas priemones ir paskatas savo klientams ir padedant jiems kelyje į tikslą, pasiteisina: „Pastebime, kad gyventojų ir verslo dėmesys vis labiau krypsta į tvarius sprendimus. Pernai, 2023 m., SEB banko žaliųjų verslo paskolų portfelis, palyginus su 2022 m., augo 67 proc. ir sudarė 447 mln. eurų.
Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, taip pat augo žaliojo automobilių lizingo sutarčių skaičius – jų 2023 metais pasirašyta 74 proc. daugiau nei 2022 metais. Šiuo metu šalies gatvėmis rieda beveik 1 400 SEB banko finansuojamų elektra varomų automobilių. Tvarų būstą rinkosi kas trečias būsto paskolos SEB banke gavėjas – beveik 30 proc. klientų pasirinko energetiškai efektyvų ir tvarų būstą, o žaliųjų būsto paskolų portfelis 2023 metais augo 129 proc. iki 206 mln. eurų.
Naujų žinių stoka – dažnas, įveikiamas iššūkis
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 90 proc. vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus. Didžiausia problema – nepakankamas tvarumo įgyvendinimas, nes tik 60 proc. organizacijų turi tvarumo strategijas. Pereidamos prie tvaraus verslo modelio, organizacijos susiduria su įvairiais iššūkiais. Anot SEB banko vadovės S. Gutauskaitės-Bubnelienės, vienas pagrindinių iššūkių įmonėms pereinant prie tvaraus verslo modelio yra žinių ir kompetencijų trūkumas, pokyčių baimė. „Neretai organizacijos išsigąsta temos sudėtingumo ir platumo. Tvarumo tema gali atrodyti lyg naujų žinių, patirčių ir įgūdžių banga. Svarbu susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn, net jeigu neišmanote visko. Neaiškumo ir iššūkių šioje kelionėje tikrai bus, bet tai – normalu“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tuo tarpu „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė pažymi, kad šiuo metu dar tik formuojasi supratimas, kas turi būti tas tvarumo specialistas, kokias funkcijas jis turi atlikti, todėl tvarumo studijų ir mokymų paklausa artimiausiu metu turėtų tik augti. Pati ISM Vadovų magistrantūroje studijavusi ir modulį „Verslo vystymas ir tvarumas“ pasirinkusi A. Buitkutė sako, kad įgytos žinios iš tiesų net viršijo lūkesčius.
„Norėjau išmokti ir suprasti, kaip tvarumas susijęs su įmonės strategija, kaip ši sritis gali būti valdoma bendrovės mastu – juk taip galima kurti kur kas didesnį poveikį. Dabar galiu ne tik aiškiau įvertinti naujas planuojamas įmonės iniciatyvas, bet ir visiškai naujomis akimis pamatyti jau dabar egzistuojančias, kurių galbūt anksčiau nepriskyrėme tvarumui“, – pasakoja „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė.
Šis požiūris puikiai iliustruoja, kodėl vadovų vaidmuo yra itin svarbus puoselėjant ir įtvirtinant tvarumo nuostatas bei užtikrinant įmonės tvarumo iniciatyvų sėkmę. „Vadovai skatina tvarumo integraciją į pagrindines verslo veiklas ir strategiją visuose etapuose – vizijos ir strategijos, įsipareigojimo, išteklių paskirstymo, politikos formavimo, suinteresuotųjų šalių įtraukimo, rizikos valdymo, veiklos rezultatų vertinimo ir kituose“, – sako EY partneris Baltijos šalyse J. Akelis
Vadovo sprendimų svorį tvarumo strategijoje pabrėžia ir „RIMI Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius: „Tikiu, kad vadovas pirmiausia turi būti novatoriškas, pažangus ir atviras ir nešti tvarius sprendimus į visos įmonės kasdienybę. Tvarumas kiekvienoje įmonėje gali būti skirtingas, kiekviena organizacija turi savo vizijas ir kryptis. Jos turi gimti įmonės viduje, o vadovas turi padėti jas įgyvendinti“.
Organizacijos tvarumas stiprėja, kai aukščiausiojo lygio vadovai asmeniškai įgyvendina tvarumo principus savo kasdienėje veikloje. „Aš manau, kad itin svarbus, kaip ir visose gyvenimo srityse, yra mokymas pavyzdžiu. Kai aukščiausio lygmens vadovai ne tik deklaruoja tvarumą ar teikia tvarumo ataskaitas, bet taip pat kiekviename kasdieniniame organizacijos veiklos žingsnyje taiko tvarumo principus, nes jais tiki ir tais principais gyvena“, – teigia ISM Verslo tvarumo vadybos magistrantūros programos direktorė prof. dr. Virginija Poškutė.
Išanalizavęs įmonių poreikį, ISM universitetas siūlo magistrantūros studijų programą ir Vadovų magistrantūros modulį tvarumo srityje. Tiek tvarumo specialistai, tiek vadovai studijų metu įgyja organizacijoms šiuo metu trūkstamo ekspertiškumo, įskaitant strateginio bei sisteminio mąstymo kompetencijas.
Vadovai, studijuodami Verslo vystymo ir tvarumo modulyje, išmoksta kurti ir įgyvendinti tvaraus verslo strategiją, taikyti Return on Sustainability Investment (ROSI – Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos metodiką) ir Harvardo simuliaciją emisijų skaičiavimui. Jie taip pat mokosi kritiškai vertinti tvarumo praktikas vertės kūrimo ir tiekimo grandinėse, įgyja kompetencijas tinkamų tvarumo rodiklių rinkinio visose ESG dimensijose sudarymui, jų analizei ir monitoringui bei organizacijų tvarumo iniciatyvų koordinavimui lokaliu ir tarptautiniu lygmeniu.
Tuo metu magistrantūros programoje tvarumo specialistai susipažįsta su besikeičiančia verslo aplinka ir lūkesčiais verslui, gilinasi į verslo ir visuomenės santykius – pasidalytosios vertės kūrimo galimybes, analizuoja tarptautinių organizacijų iniciatyvas tvarumo srityje, diskutuoja apie būtinus verslo pokyčius dėl klimato kaitos, padeda pagrindus tvarumo praktikai vertinti visose ESG dimensijose, stiprina valdymo apskaitos įgūdžius, reikalingus tvariam verslui vystyti ir gilinasi į finansų sektoriaus transformacijas siekiant tvarumo. Taip pat atlieka Harvardo verslo mokyklos emisijų skaičiavimo ir tvaraus strateginio valdymo simuliacijas.
Registruotis į ISM Verslo tvarumo vadybos magistrantūros programos konsultaciją galite ČIA, į Verslo vystymo ir tvarumo modulio konsultaciją vadovams – ČIA.
