Mokslininkę ir dėstytoją Ghitą Chraibi ypač sudomino, kaip finansinės technologijos (FinTech) gali paveikti ekonominį vystymąsi. Turėjusi galimybę imti interviu iš FinTech įmonių įkūrėjų visame Afrikos žemyne, ji nusprendė tęsti akademinį kelią, pasirinkdama viešosios politikos magistrantūros studijas Oksfordo universitete, o vėliau – doktorantūrą Virginijos universitete, tiriant FinTech politinės ekonomikos sritį. Dabar G. Chraibi iš JAV atvyksta mokyti ekonomikos ir politikos mokslus pasirinkusius ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentus, kurie itin aktyviai dalyvauja jos paskaitose.
Jūsų susidomėjimas politinės ekonomikos ir finansinių technologijų sritimi intriguoja. Kokie šios srities aspektai patraukia jūsų smalsumą ir kodėl?
Viskas prasidėjo prieš porą metų, kai dirbau Maroko Kasablankos mieste, iš kurio esu kilusi. Kai baigiau Pensilvanijos universitetą ir įgijau Ekonomikos ir tarptautinių studijų bakalauro laipsnį, nusprendžiau grįžti namo į Kasablanką ir dirbti strateginių konsultacijų įmonėje „Strategy&“. Čia įgyvendinome projektą su „Casablanca Finance City“, viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyva tarp Maroko vyriausybės ir vietinių bankų. Projektas buvo susijęs su finansinių technologijų ekosistemų Afrikoje nagrinėjimu.
Turėjau galimybę imti interviu iš viso Afrikos žemyno, įskaitant Senegalą, Keniją ir Dramblio Kaulo Krantą, FinTech įmonių įkūrėjų. Buvo labai įdomu susipažinti su įvairiais jų veiklos modeliais ir jų reguliavimu. Vienas pagrindinių dalykų, kurį supratau, buvo tai, kokį didelį poveikį finansinės technologijos gali turėti finansinei įtraukčiai, kuri padeda paslaugas padaryti prieinamas ir suprantamas visiems vartotojams.
Kas įkvėpė Jus pasukti akademiniu keliu?
Kai pradėjau gilintis į šią temą, tapo aišku, kad finansinės technologijos gali turėti įtakos ekonominiam vystymuisi. Mane tai iš karto sudomino. Todėl po dvejų metų darbo konsultavimo srityje nusprendžiau baigti viešosios politikos magistrantūros studijas, kad galėčiau atlikti daugiau tyrimų finansinių technologijų ir politinės ekonomikos srityje. Konkrečiau – nagrinėti viešosios politikos, o ne verslo aspektus. Taigi, magistrantūrą studijavau Oksfordo universitete, kur bendravau su daugeliu ten dirbančių profesorių. Manau, kad tai labai atvėrė akis. Pamačiau, kad mano pasirinkta tema atliekama daug mokslinių tyrimų, tačiau dar daug ką galima nuveikti. Tuomet nusprendžiau studijuoti doktorantūroje Virdžinijos universitete. Savo daktaro disertaciją paskyriau FinTech politinei ekonomikai.
Jūsų akademinė kelionė tikrai išskirtinė. Kas, jūsų požiūriu, labiausiai prisidėjo prie šių pasiekimų?
Pirmiausia, daug sunkaus darbo ir šiek tiek sėkmės. Taip pat mane supo daug žmonių, kurie manimi tikėjo. Taigi, net tuomet, kai akademinis kelias nebuvo rožėmis klotas, kai, pavyzdžiui, gaudavau neigiamą atsakymą iš ugdymo įstaigos, į kurią pretendavau, šalia visada būdavo žmonių, kurie mane palaikė. Be to, po sunkumų aš visuomet stengiausi atsitiesti. Tad dar vienas svarbus dalykas – būti atspariam. Akademinė kelionė ne visada būna tik maloni. Bet jei ir toliau stengsiesi bei sunkiai dirbsi, galų gale tai duos gerų rezultatų.
Esate vizituojanti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. Kokių naujų įžvalgų studentai paprastai įgyja iš jūsų dėstomo dalyko studijuodami FinTech ir politinę ekonomiką? Ir kaip juos įtraukiate, kad kursas būtų informatyvus ir įdomus?
Labai stengiausi, kad jis būtų skirtas žmonėms, kurie niekada anksčiau nebuvo girdėję apie FinTech. Pradedame nuo pagrindų. Nagrinėjame, kas yra FinTech, iš kur toks apibrėžimas? Kokia srities istorija? Kokia yra evoliucija tarp to, ką mes žinome apie technologijas ir finansus nuo seniau iki dabar? Aš noriu parodyti, kad nors dabar vyksta daug pokyčių, kai kurie dabartiniai įvykiai kartais panašūs į praeitį.
Taigi, įdomu mokytis iš istorijos ir remiantis ja, kalbėti apie tai, kas vyksta šiandien. Pavyzdžiui, kas yra bendra tarp bankų ir finansinių technologijų? Taigi, yra daug skirtingų temų, kurias stengiuosi įtraukti.
Universiteto studijų grupėje yra didelė įvairovė. Yra žmonių, kurie niekada nebuvo girdėję apie FinTech. Tad tai, kad nuo kalbėjimo apie pagrindinius aspektus pereinama prie konkrečių dalykų, padeda. Bet taip pat yra ir tokių studentų, kurie, pavyzdžiui, labai domėjosi kriptovaliutomis ir žinojo kur kas daugiau nei vidutinis sutiktas žmogus. Jie ateidavo pas mane po paskaitų, diskutuodavo ir klausdavo: „Ką Jūs manote apie tai ar tai?“. Tai yra labai šaunu – aš mokausi iš jų, o jie – iš manęs.
Kokie metodai padeda studentams geriau suprasti sudėtingas temas?
Per paskaitas vyksta simuliacijos, kai studentams skiriu tam tikrus vaidmenis. Viena mokinių grupė atstovauja reguliavimo institucijoms, kitos grupės – mažiems ir dideliems bankams, dar viena grupė – FinTech startuoliams ir viena – vartotojų teisių gynimo grupėms. Tuomet studentams pateikiu temą, pavyzdžiui, susijusią su reguliavimu ir kibernetiniu saugumu: kaip apsaugote vartotojus nuo sukčiavimo? Kiekvienas iš jų turi atlikti savo vaidmenį pagal tai, ką studijavome. Tada vyksta diskusijos ir rezultatų aptarimas.
Kokią patirtį atnešė Lietuvos studentų mokymas?
Tai buvo puiki patirtis. Nelabai žinojau, ko tikėtis, nes pirmą kartą viešėjau ir dirbau Lietuvoje, Vilniuje. Viskas buvo labai nauja. Tačiau – ir labai malonu, nes daug išmokau iš studentų. Manau, kad tai iš dalies buvo dėl įvairovės, kurią jie įnešė, ir dėl jų aktyvaus dalyvavimo paskaitose bei grupinių užduočių metu.
Studentų įvairovė pasireiškė ne tik tarptautine prasme, bet ir tuo, kad jie atvyko ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visos Lietuvos. Tai suteikia įvairių perspektyvų ir, žinoma, praturtina diskusiją. Be to, visi studentai buvo įsitraukę į kursą ir į turinį – atsinešė daug smalsumo. Jie nuolat kėlė klausimų, nebuvo nė vieno karto, kad tvyrotų tyla.
