Lietuvos Seimo narių nuomonės socialiniais ar kultūros klausimais dažnai skiriasi, tačiau gynybos, užsienio politikos beveik vieningos, o ekonomikos klausimais – taip pat sutampa. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir didžiųjų technologijų įmonių kuriamas inovatyvus įrankis „Seimo detektorius“ leidžia stebėti ir analizuoti seimūnų balsavimus, lyginti politikų ir frakcijų nuveiktus darbus. Šio įrankio tikslas – padėti rinkėjams geriau suprasti politikų pozicijas ir rasti sau artimiausius atstovus bei priimti pasvertus sprendimus rinkimų metu.
Gynybos srityje – jokios priešpriešos
ISM „Seimo detektoriaus“ kūrimui vadovauja ISM Ekonomikos ir politikos bakalauro programos direktorius dr. Vincentas Vobolevičius, o projekte dalyvauja šios programos studentai. Savo žiniomis, žmogiškaisiais resursais prisideda tokios technologijų įmonės kaip NFQ, Oxylabs ir Hostinger.
Studentų ir partnerių kuriamas inovatyvus įrankis „Seimo detektorius“ jau pateikia įdomių faktų: pavyzdžiui, žmogaus teisių ir kultūros klausimais yra pastebima politinė priešprieša ir didesnis Seimo narių balsų skirtumas, o ekonomikoje ir užsienio politikoje akivaizdaus seimūnų nuomonės išsiskyrimo nėra.
„Situacija gana aiški, nes dauguma Lietuvos gyventojų suvokia egzistencinę grėsmę iš Rusijos, todėl tiek piliečiams, tiek politikams šie politiniai sprendimai atrodo akivaizdūs“, – komentuoja dr. V. Vobolevičius. Tad nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos komiteto gynybos klausimais Seimo nariai balsuoja labai panašiai. Panaši situacija matoma ir užsienio politikos srityje, pavyzdžiui, įrankis „Mano balsas“ rodo, kad tarp konservatoriaus Justino Urbanavičiaus ir socialdemokrato Algirdo Syso politinių pažiūrų esti didelis skirtumas, tačiau pagal realius balsavimo rezultatus matyti, kad dėl Lietuvos užsienio politikos jie balsuoja labai panašiai.
Analizuojant švietimo ir mokslo, socialinių reikalų, žmogaus teisių bei sveikatos reikalų komiteto balsavimus, „Seimo detektoriumi“ buvo palygintos liberalias pažiūras turinti Ieva Pakarklytė ir konservatyvių pažiūrų atstovės Ligita Girskienė bei Aušrinė Norkienė. Šiais klausimais atotrūkis tarp I. Pakarklytės ir L. Girskienės bei A. Norkienės balsavimų buvo reikšmingas. Tai rodo, kad minėtų sričių klausimais seimūnų nuomonės išsiskiria ryškiau.
Palyginus Laisvės frakcijos balsavimo rezultatus su Tomo V. Raškevičiaus (Laisvės partija) ir Gintauto Palucko (Lietuvos socialdemokratų partija) balsavimais, matyti, kad biudžeto, ekonomikos ir kaimo reikalų klausimais G. Palucko balsavimai beveik nesiskiria nuo T. Raškevičiaus, nors jų deklaruojamos pažiūros ekonomikos srityje labai skiriasi.
Frakcijos seniūnas ir nariai balsuoja panašiai?
„Seimo detektorius“ taip pat leidžia įsivertinti balsavimo atotrūkį tarp frakcijos pirmininko ir kitų frakcijos narių. Matyti, kad valdančiosios frakcijos Seime privalo laikytis griežtos balsavimo disciplinos ir balsuoja panašiai, nes kitaip Vyriausybė negalėtų užtikrinti daugumos palaikymo savo įstatymų projektams. Valdančiosios daugumos – Laisvės frakcijos ir Liberalų Sąjūdžio frakcijos – balsavimo analizė rodo nedidelį skirtumą tarp frakcijos seniūno ir labiausiai nuo jo atitrūkusio nario balsavimo.
Opozicijos frakcijoms tokios griežtos balsavimo disciplinos dažnai nereikia, todėl jos turi daugiau laisvės balsuoti savo nuožiūra. Matyti, kad gana žymų atotrūkį nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės turi kiti tos pačios partijos nariai Ąžuolas Valius ir Dainius Kepenis. Taip pat didesnis bendrapartiečių atotrūkis nuo frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio matomas frakcijoje „Vardan Lietuvos“.
Aplinkosaugos klausimu išryškėja panašumai tarp Aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo ir grupės įvairioms frakcijoms priklausančių seimūnų, kurie prieš rinkimus deklaravo palaikymą aplinkosaugos mokesčių didinimui.
Tai rodo, kad Lietuvoje aplinkosaugos klausimais, kurie šiuo metu nėra itin politiškai svarbūs, partijos nereikalauja griežtos drausmės, tad Seimo nariai nėra susiskirstę į frakcijų stovyklas. „Išsiskiria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, kuri pasisakė už griežtas aplinkosaugines priemones, bet balsavo skirtingai nuo griežtosios politikų kompanijos. Greičiausiai todėl, kad jos partija yra mažiau labiau agrarinė nei žalioji“, – įrankio pateiktą analizę komentuoja dr. V. Vobolevičius.
Kaip balsuoja, o ne ką žada
Dar gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir būdamas politologijos doktorantu dr. V. Vobolevičius matė panašių amerikiečių įrankių, kurie vizualizuoja politikų elgesį, pavyzdžiui, Kongrese. Svarbu tai, kad šie įrankiai analizuoja ir rodo, ne tai, ką politikai žada, o tai, kaip jie iš tiesų balsuoja. Tai padeda geriau suprasti tikrąsias politikų vertybes ir nuostatas, remiantis faktiškais balsavimais, o ne politine retorika. Todėl rinkėjai gali priimti labiau pagrįstus sprendimus ir atsakingiau vertinti politikų veiklą.
Netgi jeigu rinkėjas nežino, ar politikas yra kairių ar dešinių pažiūrų, jis, jeigu domisi politika, daugiau mažiau žino, už kokius idealus tas politikas pasisako, balsuoja. „Yra tam tikri ryškūs politikų įvaizdžiai visuomenėje, pavyzdžiui, liberalios Aušrinės Armonaitės ar konservatyvios Agnės Širinskienės.
Palyginę šių dviejų politikių balsavimus matome, kad kultūros klausimais jų balsavimo rezultatai labai artimi, švietimo ir mokslo bei socialinių reikalų – panašūs, o ekonomikos, aplinkosaugos ir sveikatos – labiausiai išsiskiria“,– paaiškina dr. V. Vobolevičius. Dėstytojas priduria, kad jei rinkėjui patinka konkretus politikas, naudodamas ISM studentų ir partnerių kuriamą skaitmeninį detektorių, jis taip pat galės lengvai sužinoti, kurie Seimo nariai turi panašią pasaulėžiūrą ir kaip jie balsavo vienoje ar kitoje srityje.
Pamatyti politikus iš kitos pusės
Svarbia tokio įrankio kūrimo dalimi tapo faktas, kad prie jo savanoriškai prisidėjo didžiosios IT kompanijos. Tai leidžia iki smulkmenų išgryninti įrankio tikslumą. Projekto metu su ISM universitetu ir studentais noriai bendradarbiavo ir Seimo kanceliarija, teikdama reikalingus duomenis.
NFQ vadovas Paulius Insoda teigia, kad komandai buvo įdomu pamatyti politikus iš kitos, dažnai nepastebimos, pusės. „Galbūt ne visiems politikams „Seimo detektorius“ patiks, nes juodu ant balto parodo, kurie politikai yra panašūs vieni į kitus. Leidžia rinkėjui nupiešti gerokai objektyvesnį realių konkretaus politiko siekiamų tikslų paveikslą, jį palyginti su paties rinkėjo tikslais bei kryptimis“, – teigia NFQ vadovas.
Visuomeninę įrankio naudą įžvelgia ir prie akademinių projektų noriai prisijungiančios Oxylabs įmonės vadovas Julius Černiauskas. „Seimo detektoriaus“ projektas sudomino dėl galimybės prisidėti prie demokratinių procesų stiprinimo, potencialo didinti politinį skaidrumą bei padėti rinkėjams lengviau ir greičiau suprasti, kaip į Seimą renkami atstovai dalyvauja priimant įstatymus“, – sako J. Černiauskas. Šis dalyvavimas projekte yra įmonės pro bono iniciatyvos „Project 4β“ dalis.
„Seimo detektorius“ rodo visus balsavimus nuo šios kadencijos pradžios (2020-11-13) iki devintosios neeilinės sesijos pabaigos (2024-09-03). Duomenys bus reguliariai atnaujinami pasibaigus kiekvienai sesijai. Išbandyti „Seimo detektorių“ galite čia: www.seimodetektorius.lt
Daugiau apie Ekonomikos ir politikos bakalauro programą galite sužinoti čia.
