Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis. Tyrimą vykdė Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu (ISM Universitetas).
Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai – ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką. Be ryžtingų veiksmų, socialiniai verslai ir toliau veiks aplinkoje, kuri riboja jų galimybes kurti reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį.
Kas vyksta Lietuvoje?
Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 200 socialinių verslų, tačiau potencialas yra bent dešimt kartų didesnis net neįtraukiant fizinių asmenų įgyvendinamų socialinio verslo modelių.
„2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką. Tokie žingsniai yra svarbus postūmis socialinio verslo ekosistemai Lietuvoje“, – sako Viktorija Bražiūnaitė, LISVA vadovė.
V. Bražiūnaitė akcentuoja, kad galimybė pirmą kartą dalyvauti europiniame tyrime yra ypač reikšminga: „Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius“.
Tyrimo rezultatų pristatymo metu sveikinimo žodį tarusi prof. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tvarumo vadybos magistro programos vadovė, pabrėžia: „Šis tyrimas – tai svarbus žingsnis Lietuvos socialinio verslo brandos link. Dalyvavimas Europos socialinio verslo stebėsenoje ne tik padeda geriau suprasti esamą situaciją, bet ir formuoja aiškesnį socialinio verslo, kaip profesionalaus ir perspektyvaus sektoriaus, įvaizdį. Tai ypač svarbu siekiant didinti socialinio verslo matomumą ir pripažinimą tiek verslo bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje“.
Karel Vanderpoorten, Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) politikos pareigūnas, akcentavo, kad ESEM tyrimas atlieka svarbų vaidmenį Lietuvoje, nes atskleidžia socialinių verslų iššūkius ir galimybes. Jis suteikia išsamų supratimą apie kliūtis, trukdančias augimui, kartu pabrėždama didelį sektoriaus potencialą sprendžiant visuomenės ir aplinkosaugos problemas. Šis duomenimis pagrįstas požiūris įgalina suinteresuotąsias šalis kurti tikslines strategijas ir skatinti palankesnę aplinką Lietuvos socialinio verslo plėtrai.
Lietuvoje duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn. „Nors tai yra palyginti mažas imties dydis, vis dėlto rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie socialinio verslumo situaciją Lietuvoje. Tyrimo ataskaitoje pateikiama išsami socialinių verslų Lietuvoje apžvalga, analizuojant jų demografinius rodiklius, vystymosi etapus, poveikio sritis, verslo modelius ir iššūkius, su kuriais jos susiduria“, – pristato dr. Ieva Žebrytė, ISM Universiteto mokslininkė.
Moterys – lyderės socialiniame versle
„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas. Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys“, – komentuoja dr. I. Žebrytė.
Dr. I. Žebrytė, analizuodama duomenis, padarė išvadą, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: „Šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija būtinai turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų. Ši tendencija ne tik nustebino, bet ir nuliūdino – juk socialiniai pokyčiai neprivalo būti apriboti technologijų.“
„Viena vertus tai išties apriboja socialinių pokyčių vertinimą, kita vertus, tai siunčia mums žinutę, kaip svarbu socialinius verslus įgalinti naudotis technologijomis ir ilgainiui galbūt net įsidiegti inovatyvius technologinius sprendimus. Tačiau tai ne vieninteliai aktualūs pokyčiai, sektoriaus ekosistema išlieka fragmentuota: trūksta finansinės paramos, biurokratija stabdo plėtrą, o viešumo ir supratimo apie socialinio verslo esmę vis dar stinga“, – papildo V. Bražiūnaitė.
Kokių pokyčių reikia?
Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų – finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė: „Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą. Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį“, – mano V. Bražiūnaitė.
Pasak dr. I. Žebrytės, svarbus akcentas yra tas, kad socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų – jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas. Bendradarbiavimas su savivaldybėmis, tradiciniu verslu ir stipresnis ryšys su viešųjų pirkimų sistema galėtų tapti raktu į socialinių verslų stiprėjimą bei didesnį socialinį poveikį.
„Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos – poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę“, – įsitikinusi V. Bražiūnaitė.
Su tyrimu galite susipažinti čia.
