Pripažinkime – tvarumo sąvoka ne visiems kelia entuziazmą. Daugeliui verslų tvarumo idėjų išaukštinimas atrodo nesuderinamas su įprastais verslo tikslais. Tačiau, įsisavinus tvarius verslo modelius ir tam tikrus sisteminius principus, atsiveria neribotos galimybės atsinaujinimui bei augimui. Tvarumas ne tik „nekainuoja“, bet tampa nauja varomąja jėga. Verslo vystymo ir tvarumo moduliui ISM Vadovų mokykloje vadovaujanti Kristina Maikštėnienė įvardija, koks vadovų požiūris pasiteisina.
Vienoje radijo laidoje pasiūlėte provokuojančią mintį: siekime verslo tvarumo, žodžio tvarumas net nepaminėdami. Kodėl?
Nes vien šio žodžio skambesys kai kuriems jau kelia žiovulį. Skeptikų taurė persipildo po dar vienos įmonės savireklamos žinutės, pasaulio gelbėtojo pristatymo ar mėgėjiškų tvarumo vaidilučių (moralizuotojų) pasisakymų. Tvarumo sąvoka asocijuojasi su asketizmu, atsisakymu, nekvėpavimu. Bet verslo organizacijos gimsta ir gyvuoja ne tam, kad nekvėpuotų. Karti patirtis rodo: jeigu pradėsime nuo tvarumo, o ne nuo verslo tikslų, jėgos greitai išseks. Kita vertus, tvarumui įtaką darančius ir vis brangstančius strateginius sprendimus vadovai net ir to nežinodami priima kasdien. Bet tik strategijos ir tvarumo žinių derinys yra patikimas pamatas kryptingiems pokyčiams
Kokius iššūkius šiandien patiria Lietuvos įmonės, siekdamos integruoti tvarumo principus į savo strategiją ir veiklą?
Pirmasis iššūkis – pasenusi ir neatnaujinta strateginė mąstysena. Įžengusi į tvarumo sritį po ilgametės patirties grynosiose verslo disciplinose, nepaliauju stebėtis, kiek Lietuvos organizacijų dar remiasi praėjusio amžiaus strateginiais modeliais ir kaip lėtai nuo jų tolsta. Net platforminiams arba ekosisteminiams verslams atstovaujančiose įmonėse vis dar dominuoja tokie įrankiai kaip Porterio penkių jėgų, vertės grandinių schemos, SWOT pratimai, tradicinis segmentavimas, vienpusių rinkų analizė. Tai atskleidžia gilią senųjų žinių inerciją, kurios strategai sunkiai atsikrato – kartą išmokti įrankiai tampa įsišaknijusiomis mąstymo klišėmis.
Tvarumas šiandien atveria neribotas galimybes verslo atsinaujinimui, bet reikalauja visiškai naujos strateginės mąstysenos. Norėdami išlikti konkurencingi, vadovai turi atsisakyti industrinės ekonomikos, vartojimo didinimu grįstos neoklasikinės rinkodaros ir kitų pasenusių modelių. Pavyzdžiui, ištekliai, kurie anksčiau buvo laikomi neribotais ir nemokamais, tokie nebėra – juos netrukus teks apmokėti. Jei senesniuose strateginiuose modeliuose atsikratyti panaudotomis prekėmis nieko nekainavo, pats metas pradėti vertinti, kiek tai kainuos. Ir kaip pastebėjo vienas ateities analitikas, kai tvarumo ataskaitas pradės rengti dirbtinis intelektas, verslo gebėjimas suderinti pelną su tvarumu nulems viską.
Kaip Verslo vystymo ir tvarumo modulis padeda pasiruošti šiems iššūkiams?
Jeigu šio modulio pavadinimą reikėtų trumpinti, pasiliktų „verslo vystymas“, o fone liktų tvarumas. Pusės metų trukmės vadovų studijų kursas susideda iš trijų dalių. Pirmoji – raktinių verslo vystymo disciplinų atnaujinimo sprintas (mini MBA update), kurio metu įgyjamas naujausias supratimas, kaip tvarumas ir sisteminiai ekonomikų pokyčiai keičia įprastas strategijos, rinkodaros, finansų disciplinas. Antroji – bendro tvarumo raštingumo mini kursas, kurio metu remdamiesi naujausiomis rinkos ekspertų įžvalgomis vadovai į lentynas sudėlioja esmines tvarumo srities žinias ir savo rankomis išbando populiarius tvarumo konsultantų įrankius: ekosistemos analizę, dvigubo reikšmingumo matricą, suinteresuotųjų pusių žemėlapius, Harvardo verslo mokyklos simuliacijoje skaičiuoja trijų lygių taršos emisijas, ugdo kitas kompetencijas. Trečioji dalis – tvarių verslo modelių idėjų kolekcionavimas, analizuojant Lietuvos bei pasaulio verslų tvarumo transformacijų pavyzdžius. Viską apjungia trijų kolegų grupinis darbas, įvaldant business case for sustainability metodiką, vietoje tradicinių tyrimų taikant įmonės suinteresuotųjų žodinio klausinėjimo technikas, o modulio pabaigoje bendramokslių bei svečių būryje apsiginant siūlomą tvaraus transformavimo pokytį konkrečiai verslo organizacijai.
Lietuvos organizacijų viduje dažnai keliamas klausimas: kas atsakingas už tvarumą? Kaip įmonėms rasti atsakymą?
Verslo organizacijos šiandien renkasi du skirtingus tvarumo valdymo būdus. Pirmasis, labiausiai paplitęs, yra visus tvarumo klausimus pavesti tvarumo vadovams ar išorės konsultantams ir veikti periodinių iniciatyvų režimu. Antrasis požiūris – tvarumą integruoti kaip neatsiejamą bendrosios verslo strategijos dalį ir nukreipti visos organizacijos pastangas spręsti vertės kūrimo iššūkius pelningai ir tvariai.
Mėgstu lyginti šiuos du požiūrius, pasitelkdama metaforą: pirmasis kelias primena namo perdažymą – greitas, laikinas sprendimas. Antrasis – tai fundamentalesnis renovacijos procesas, reikalaujantis daugiau pastangų, tačiau užtikrinantis ilgalaikį stabilumą. Pirmasis požiūris atrodo paprastesnis: juk rinkoje apstu mokymų tvarumo vadovams ir ataskaitų rengėjams, o paskelbimas apie įvairias iniciatyvas duoda greitą žinomumo efektą. Tačiau šis kelias veda į didėjančias sąnaudas ir ribotus rezultatus. Tuo tarpu integruotas strateginis požiūris reikalauja daugiau vadovų dėmesio ir resursų, tačiau ilgainiui lemia žymiai stipresnes pozicijas rinkoje.
Ar tai reiškia, kad tvarumo vadovai taps nereikalingi?
Didesnėse organizacijose specializuoti tvarumo sričių specialistai yra ir išliks reikalingi. Tačiau už tikrąjį, „ne popieriuje“ egzistuojantį, sisteminį verslo tvarumą atsakingas gali būti tik vadovas, kuris giliai supranta sisteminius verslo klausimus. Beje, tokiu tapti gali ir platesnį supratimą įgijęs tvarumo specialistas.
Kaip, Jūsų nuomone, verslo tvarumo samprata keisis per ateinančius 5–10 metų? Ar yra kokių nors tendencijų ar pokyčių, kuriuos jau matote šiandien?
Šią vasarą Vašingtone vykusios Strateginio valdymo asociacijos (SMS) specialiosios konferencijos diskusijoje bandėme išgryninti tendencijas. Pasiūliau pasvarstyti, kaip greitai verslo tvarumo samprata nebetilps į ESG rėmus. Diskusijos dalyviai vienbalsiai pritarė, jog ESG struktūra jau dabar per siaura apibrėžti visas naujesnes sritis – pavyzdžiui, skaitmeninį atsakomybės lygmenį, bioįvairovės apsaugą ar tarptautinių tiekimo grandinių etikos klausimus. Ateities tvarumo modeliai galimai išsiplės į daugiau kategorijų ir vėl transformuosis.
Tvarumo modulio studentai itin vertina Jus kaip modulio vadovę. Kas padėjo sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį su studentais ir įkvėpti juos verslo transformacijoms?
Kuo brandesni studijuojantys vadovai, tuo stipresnį tarpusavio ryšį ir abipusį mokymąsi išgyvename. Vertybines temas studijuoti ateina brandžiausieji. Ir modulyje dėstantys Lietuvos bei užsienio kolegos pastebi, kad čia diena prabėga kaip viena valanda, o diskusijos būna itin dinamiškos. Svarbu nepretenduoti į vienintelę tiesą ir nuolat mokytis vieniems iš kitų. Žinios ir jų formos nuolat kinta, tad savo pačios paskaitose vis dažniau pridedu prierašą „ir tai praeis“. Tačiau išlieka stabiliausi dalykai – tai sveiko proto modeliai ir strateginės mąstysenos įgūdžiai. Jų bendrinė logika nepavaldi laikui, o mąstysenos treniruotės – geriausia investicija.
Daugiau informacijos apie Verslo vystymo ir tvarumo modulį rasite ČIA.
Registruotis į Verslo vystymo ir tvarumo modulio konsultaciją vadovams galite ČIA.
