Stereotipiškai manoma, kad kuo darbuotojas yra vyresnis, tuo didesnė tikimybė, jog dėl sveikatos problemų jis dažnai nepasirodys darbe. Visgi atlikti tyrimai rodo, kad neretai būtent vyresni darbuotojai tampa labiau įsitraukę į darbą ir tai kompensuoja jų patiriamus sveikatos iššūkius. Mokslininkai ištyrė du veiksnius, nuo kurių priklauso, ar vyresni darbuotojai bus produktyvūs, o gal dažnai sirgs ir praleis darbo dienas.
Sėkmingas amžėjimas darbe – tai reiškinys, kai žmogus jaučiasi darbingas ir motyvuotas kuo ilgiau įdarbinti savo įgytas kompetencijas. Pasauliui sparčiai senstant, šis reiškinys tampa ypač svarbus, tačiau įvairiose šalyse jis atrodo skirtingai. Tyrimą atlikę Lietuvos, JAV ir Honkongo mokslininkai analizavo 36 šalių duomenis. Tarp jų – JAV, visos Europos Sąjungos šalys ir kandidatės, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Didžioji Britanija.
Tyrimas parodė, kad jei vienose šalyse vyresnio amžiaus darbuotojai ilgai išlieka aktyvūs ir darbingi, tai kitų šalių gyventojai dėl ilgainiui prastėjančios sveikatos negali sėkmingai dirbti. Viena iš tyrimo autorių, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė įvardija du rodiklius, nuo kurių priklauso, kiek sėkmingai žmonės amžėja darbe.
„Analizavome, kiek tirtos šalys išleidžia sveikatos apsaugai vienam gyventojui. Pastebėjome, kad šalyse, kur sveikatos apsaugai skiriama mažiau, pavyzdžiui Rumunijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse, darbuotojai bėgant metams susiduria su gerokai daugiau fizinės sveikatos problemų, t.y. viso gyvenimo laikotarpiu sveikata prastėja greičiau, lyginant su valstybėmis, kurios sveikatos apsaugai išleidžia daugiau, pavyzdžiui Vokietija ar Prancūzija. Šiose ir kitose šalyse darbuotojų sveikata prastėja lėčiau, dėl to jie ilgiau išlieka produktyvūs net ir vyresniame amžiuje“, – komentuoja prof. dr. B. Goštautaitė.
Taip pat mokslininkai matavo tirtų šalių gyventojų ekonominio aktyvumo lygį – kiek jų dalyvauja darbo rinkoje. Aukštas ekonominis aktyvumas šalyje paprastai atspindi ir visuomenės vertybes, t.y. kokią vietą vertybių skalėje užima profesinė veikla. Pastebėta, kad šalyse, kur darbo jėgos aktyvumo lygis aukštas, pavyzdžiui Švedijoje, vyresni žmonės bėgant metams tampa vis labiau įsitraukę į darbą. Vienas iš galimų paaiškinimų yra tai, kad visos karjeros laikotarpiu darbuotojai ieško ir teikia pirmenybę veikloms, kurios jiems atrodo prasmingos.
„Šalyse, kur vyrauja norma, kad profesinė veikla yra svarbi, žmonės labiau ieško prasmingos veiklos darbe ir laikui bėgant ją atranda, pavyzdžiui keisdami darbus tol, kol suranda sau labiausiai tinkantį. Todėl tokiose šalyse ir darbuotojų įsitraukimas į darbą bendrai yra aukštesnis. Galų gale aukštesnis įsitraukimas lemia ir sėkmingą amžėjimą darbe – retesnius ir trumpesnius nedarbingumo laikotarpius.“
Anot B. Goštautaitės, kadangi visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas yra neišvengiama šiuolaikinio pasaulio realybė, darbdaviai privalo mokytis, kaip elgtis su vyresniais darbuotojais. Suvokiant, kad investicijos į darbuotojų sveikatą atneša apčiuopiamų teigiamų rezultatų, atsakingas verslas ir pats turėtų skatinti darbuotojų sveiką gyvenimo būdą, užtikrinti fizinę veiklą, streso valdymo programas, sveiką mitybą.
Taip pat darbdaviai gali didinti darbuotojų motyvaciją, kurdami įtraukią kultūrą ir amžiaus įvairovę organizacijose. Tai reiškia, kad bet kokio amžiaus darbuotojai turėtų jausti, jog yra laukiami darbe ir vertinami dėl savo kompetencijų, o prireikus – suteikiami mokymai ir investuojama į tobulėjimą, nepriklausomai nuo darbuotojų amžiaus.
