Tam tikrų asmeninių savybių turintys žmonės, pavyzdžiui impulsyvūs, patirdami stresą linkę rinktis nesveikus maisto produktus – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Remiantis šiuo tyrimu, žmonės, gyvenime turintys nevienodas prisitaikymo strategijas (angl. Life History Stategy), skirtingai priima su sveikata susijusius sprendimus.
Įvairios gyvenime patiriamos aplinkybės lemia, kad vieni mūsų turime greitą, o kiti lėtą prisitaikymo strategiją. Greita prisitaikymo strategija susijusi su dideliu impulsyvumu ir orientacija į trumpalaikius tikslus ir dažniausiai susiformuoja kaip atsakas į sudėtingas, nestabilias ir stresines sąlygas vaikystėje. Tuo metu lėta strategija atsiranda augant stabiliomis sąlygomis, o ją turintys žmonės pasižymi ilgalaikiu planavimu ir mažu impulsyvumu.
Mokslininkų tyrimo rezultatai rodo, kad patiriamos stresinės situacijos gali padidinti hedoniško, t.y. skanaus, kaloringo, dažnai nesveiko maisto vartojimą tarp greitą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių, o tarp lėtą strategiją turinčiųjų toks ryšys nenustatytas.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad streso paskatintas maisto produktų vartojimas tarp greitą prisitaikymo strategiją turinčiųjų įvyksta dėl tokių žmonių didesnio jautrumo su nepritekliumi ar ribotais ištekliais susijusiems ženklams, pavyzdžiui, retiems ar riboto leidimo produktams. Tuo metu ženklai, kurie žymi aukštą produktų kaloringumą gali apriboti greitą strategiją turinčių žmonių polinkį į (perteklinį) hedoniškų maisto produktų vartojimą esant stresinėms aplinkybėms.
Šio tyrimo įžvalgos yra svarbios tiek įmonėms, tiek viešosios politikos formuotojams ir gali būti tiesiogiai pritaikytos siekiant spręsti aktualias socialines problemas, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos ir gerovės skatinimo. Tyrimo rezultatai taip pat gali būti naudojami atliekant vartotojų segmentaciją bei rengiant pozicionavimo ir komunikacijos strategijas.
Tyrimo autoriai: Dr. Bob M. Fennis, Dr. Justina Gineikienė, Dokt. Dovilė Barauskaitė, Dr. Guido M. van Koningsbruggen.
Šis mokslininkų straipsnis buvo publikuotas mokslo žurnale Personality and Individual Differences, 185, 111261.
Projektas „Prisitaikymo strategijos ir su sveikata susijusi elgsena gerovės kontekstuose“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių programos (sutarties Nr. S-MIP-17-125).
